Greičiausias chirurgas Robertas Listonas. Mirtingumo rodiklis net… 300%

Istorijoje gausu neįtikėtinų įvykių ir asmenybių, kurios savo veikla peržengė ne tik moralines ribas, bet ir statistiką. Vienas iš tokių atvejų – garsiojo XIX a. chirurgo Roberto Listono operacija, kuri tapo legenda medicinos pasaulyje dėl neįtikėtino – net 300 proc. mirtingumo rodiklio. Tai istorija apie žmogų, kuris laikytas greičiausiu chirurgu savo laikais, bet kurio greitis vieną dieną atnešė katastrofiškas pasekmes tiek pacientui, tiek aplinkiniams. Pasakojimas apie Robertą Listoną – tai kvapą gniaužianti kelionė į ankstyvosios chirurgijos pasaulį, kur greitis dažnai reiškė gyvybę, tačiau kartais ir mirtį.

Greičiausias chirurgas Vakaruose: kas buvo Robertas Listonas?

Robertas Listonas gimė 1794 metais Škotijoje ir nuo pat jaunystės garsėjo savo chirurginiais įgūdžiais. Tuo metu chirurgija buvo brutalus, pavojingas ir neretai mirtinas užsiėmimas – anestezija dar nebuvo išrasta, o antiseptika buvo nežinomas dalykas. Operacijos vyko greitai ir dažnai viešai, žiūrovų akivaizdoje, o išgyvenimo šansai priklausė ne tik nuo paciento sveikatos, bet ir nuo chirurgo greičio bei tikslumo. Būtent čia Listonas išsiskyrė – jis pelnė „greičiausio peilio Vakaruose“ vardą, nes sugebėdavo atlikti amputacijas per kelias sekundes. Jo tikslas buvo aiškus: sumažinti paciento kančias, dirbant kuo greičiau.

Listonas buvo ne tik greitas, bet ir labai drąsus bei tiesmukas. Jis garsėjo tuo, kad dažnai imdavosi operacijų, kurių kiti chirurgai vengdavo. Jo reputacija buvo dviprasmiška – vieni jį garbino kaip novatorių, kiti kritikavo dėl impulsyvumo. Vis dėlto Listonas neabejotinai buvo savo laikmečio medicinos reformatorius. Jis pirmasis Jungtinėje Karalystėje atliko operaciją, naudojant eterio narkozę, taip prisidėdamas prie modernios chirurgijos pradžios. Tačiau kartu su šlovingais pasiekimais, istorija įsimins ir vieną itin liūdną – bei komiškai tragišką – įvykį, kuris iškėlė klausimus apie greičio ir saugumo balansą operacinėje.

Operacija, kuri pateko į istoriją: kai greitis virto tragedija

Vieną dieną, apie 1840 metus, Robertas Listonas atliko amputaciją, kuri amžiams liko įrašyta į medicinos istoriją kaip vienas keisčiausių ir tragiškiausių įvykių. Operacija vyko viešai, kaip buvo įprasta tuo metu, stebint būriui studentų ir smalsuolių. Pacientas – karys, patyręs rimtą kojos sužalojimą mūšio lauke. Amputacija buvo būtina, o greitis – gyvybiškai svarbus. Listonas, kaip visada, veikė greitai ir ryžtingai.

Tačiau tą dieną jis peržengė savo įprastą greičio ribą. Pjaudamas paciento koją, jis taip greitai mosavo skalpeliu, kad netyčia nukirto pirštus savo asistentui, laikusiam paciento galūnę. Tai dar ne pabaiga – vienas iš žiūrovų, išsigandęs reginio, patyrė širdies smūgį ir mirė vietoje. Tragedija tęsėsi: tiek pacientas, tiek asistentas vėliau mirė nuo infekcijos – kraujo užkrėtimo, vadinamo sepsiu. Taip viena operacija pareikalavo trijų gyvybių – pacientas, chirurgas padėjėjas ir žiūrovas. Tai tapo vienintele žinoma operacija istorijoje, kurios „mirtingumas“ pasiekė 300 proc.

Šis įvykis dažnai cituojamas kaip įspėjimas apie pavojų, kurį kelia greitis be saugumo. Nors Listonas siekė sumažinti paciento kančias, operacinės aplinkoje tais laikais trūko higienos, o infekcijos buvo dažnos ir dažnai mirtinos. Tuo metu dar nežinota apie bakterijas ar sterilizaciją – chirurgai dažnai nenaudodavo pirštinių, skalpeliai nebuvo dezinfekuojami, o operacijos vykdavo be jokios anestezijos. Ši tragiška operacija išryškino būtinybę keisti medicinos praktiką, orientuojantis ne tik į greitį, bet ir į saugumą.

Paveldas ir pamokos: kaip Listono veikla paveikė chirurgijos raidą

Nors 300 proc. mirtingumo atvejis ir juokais, ir rimtai minimas medicinos istorijoje, Robertas Listonas iš tiesų prisidėjo prie reikšmingų pokyčių. Jis buvo vienas pirmųjų chirurgų, kuris pripažino naujosios medicinos svarbą – suvokė, kad norint gerų rezultatų reikia ne tik įgūdžių, bet ir technologinių naujovių. Kai 1846 m. JAV pirmą kartą panaudojo eterį kaip anestetiką, Listonas netruko tai pritaikyti Londone – jis tapo pirmuoju britu, operavusiu naudodamas narkozę. Tai buvo didžiulis žingsnis į priekį, sumažinęs pacientų kančias ir padėjęs suvaldyti paniką operacijų metu.

Listonas taip pat prisidėjo prie chirurginių instrumentų tobulinimo. Jis pats kūrė naujus skalpelių ir pjūklų modelius, siekdamas pagerinti jų funkcionalumą ir saugumą. Jo praktika padėjo formuoti supratimą, kad chirurgija neturi būti brutalus ir chaotiškas procesas. Jis stengėsi įvesti sistemingumą ir tvarką – net jei tai kartais virsdavo kuriozais.

Svarbu suprasti, kad Listonas veikė laikais, kai chirurgija buvo tarp mokslo ir žiauraus eksperimento. Jo veikla ir klaidos – ypač garsioji 300 proc. mirtingumo operacija – tapo pamoka visiems, kurie siekė tobulinti mediciną. Šiandieninė chirurgija – su steriliomis patalpomis, anestezija, moderniais instrumentais – yra dalinai Listono palikimo rezultatas. Jis buvo viena iš tų figūrų, kurių drąsa rizikuoti padėjo pamatus saugesnei, humaniškesnei medicinai.

Listono istorija tebėra pasakojama medicinos mokyklose kaip iliustracija, kokia kaina buvo pasiektas progresas. Ji moko, kad greitis gali būti dorybė, bet tik tada, kai eina kartu su atsakomybe ir saugumu. Tai – ne tik medicininė pamoka, bet ir universali gyvenimo tiesa.