Iš viso straipsnių: 7
Kryžiaus žygiai buvo religinės ir politinės ekspedicijos, kurių reikšmė vėliau keitėsi. Kodėl klaidinga dabartinį musulmonų pasaulio požiūrį aiškinti kaip nepertraukiamą XI–XIII a. traumą?
Skaityti daugiauRičardas I valdė Angliją 1189–1199 m., tačiau šalyje praleido tik nedidelę savo valdymo dalį. Likusį laiką užėmė Trečiasis kryžiaus žygis, nelaisvė ir karai dėl Plantagenetų valdų Prancūzijoje.
Skaityti daugiauPilėnų gynimas 1336 m. – vienas garsiausių Lietuvos viduramžių pasakojimų. Ką patikimai žinome apie Margirį, kronikų minimą masinę mirtį ir iki šiol nenustatytą pilies vietą?
Skaityti daugiau1209 m. popiežius Inocentas III paskelbė kryžiaus žygį prieš katarų ereziją Pietų Prancūzijoje. Kampanija greitai tapo ne vien religiniu persekiojimu, bet ir politine kova dėl Langedoko valdų.
Skaityti daugiau1385 m. Krėvos akte Jogaila įsipareigojo priimti katalikų krikštą, vesti Jadvygą ir pakrikštyti Lietuvą. Teiginys, kad prieš vedybas jis turėjo „išmokti lenkų kalbą“, nėra dokumentuotas kaip oficiali sąlyga.
Skaityti daugiauŽalgirio mūšis įvyko 1410 m. liepos 15 d. Kaip kovojo Jogailos ir Vytauto pajėgos, ką reiškė lietuvių atsitraukimas, kodėl nepavyko užimti Malborko ir kokios buvo tikrosios pergalės pasekmės?
Skaityti daugiauHospitalierių ordinas kilo iš XI a. Jeruzalės ligoninės ir 1113 m. buvo oficialiai pripažintas popiežiaus. Vėliau jis įgijo karinį vaidmenį, o po Kryžiaus žygių persikėlė į Rodą (1310 m.) ir Maltą (1530 m.).
Skaityti daugiau
