Nėra patikimų įrodymų, kad „Titanikas“ buvo tyčia paskandintas siekiant draudimo išmokos, pašalinti keleivius arba nuslėpti sabotažą. 1912 m. atliktas Britanijos oficialus laivo katastrofos tyrimas padarė aiškią išvadą: laineris nuskendo po susidūrimo su ledkalniu, o tragediją lėmė ir netinkamai didelis greitis pavojingoje zonoje. JAV Senato tyrimas taip pat nustatė navigacijos, įrangos ir žmonių gelbėjimo trūkumus. Sąmokslo teorijos paprastai remiasi ištrauktomis iš konteksto detalėmis, o ne dokumentuota alternatyvia avarijos eiga.

Kas 1912 m. balandžio 14–15 d. atsitiko?

„Titanikas“ į pirmąjį reisą iš Sauthemptono išplaukė balandžio 10 d. Vėlyvą balandžio 14-osios vakarą, Šiaurės Atlante, pastebėjus ledkalnį jau buvo per mažai laiko saugiai manevruoti. Laivas susidūrė ledkalniu dešiniuoju bortu, po vandens linija buvo pažeista kelios korpuso vietos.

Vanduo pateko į kelis priekinius vandeniui nelaidžius skyrius. Konstrukcija nebuvo suprojektuota taip, kad laivas galėtų išsilaikyti užtvindžius tiek daug skyrių iš eilės. Ankstyvą balandžio 15-osios rytą laivas nuskendo.

Anglies sandėlio gaisras – realus faktas, bet ne sabotažo įrodymas

Laive iš tiesų buvo anglies sandėlio gaisras, apie kurį kalbėta ir tyrimų metu. Dideliuose garlaiviuose savaiminis anglies įkaitimas bei degimas nebuvo neįsivaizduojamas reiškinys. Tačiau iš fakto apie gaisrą savaime negalima daryti išvados, kad įgula tyčia padegė laivą ar kad iš anksto buvo suplanuotas nuskandinimas.

1912 m. tyrimo išvadose pagrindine katastrofos priežastimi nurodytas ledkalnis ir navigacija, o ne tyčinis anglies padegimas.

„Olympic“ ir „Titanic“ sukeitimo legenda

Populiarus sąmokslas teigia, kad dėl ankstesnio „Olympic“ apgadinimo bendrovė „White Star Line“ esą slapta sukeitė du seserinius lainerius ir nuskandino apgadintą laivą kaip „Titaniką“.

Ši hipotezė nepaaiškina realių abiejų laivų konstrukcinių skirtumų, daugybės dokumentuotų jų įrangos ir registracijos įrašų bei „Olympic“ ilgos tarnybos po 1912 m. „Olympic“ eksploatuotas iki 1935 m. Norint realiai sukeisti lainerius, būtų reikėję milžiniško skaičiaus laivų statyklos ir bendrovės darbuotojų bendrininkavimo be patikimų įrodymų.

O kaip tariami sprogmenys ir įtartini keleiviai?

Kai kuriose teorijose minimi nesąžiningi konkurentai, vyriausybės arba slaptos finansininkų grupės, neva siekusios nužudyti konkrečius keleivius. Tokiems teiginiams paprastai nepateikiama originalių planavimo dokumentų, tyrimo radinių ar nepriklausomų liudytojų.

Oficialiuose 1912 m. tyrimuose apklausta dešimtys žmonių. Buvo tirti laivo konstrukciniai pažeidimai, gauti ledo pranešimai, laivo greitis ir gelbėjimosi priemonių kiekis. Aiškios tyčinio sprogimo ar sabotažo versijos niekas nepatvirtino.

Kodėl sabotažo teorijos išlieka?

„Titanikas“ buvo technologinės pažangos simbolis, o jo žūtis pirmojo reiso metu atrodo neįtikėtinai. Didelės nelaimės skatina ieškoti vieno asmens ar slaptos grupės kaltės, nors realiame pasaulyje jos dažnai kyla dėl kelių įvykių ir sisteminių klaidų sutapimo.

Be to, populiariojoje kultūroje nuolat kartojami netikslūs „neįskandinamo laivo“ teiginiai. Visuomenės nustebimas dėl katastrofos nėra įrodymas, kad ji turėjo būti suplanuota.

Koks patikimas verdiktas?

Dokumentuoti „Titaniko“ nuskendimo veiksniai yra ledkalnio smūgis, kelių korpuso skyrių užtvindymas, nesaugus greitis, gelbėjimo valčių stoka ir nepakankamas evakuacijos pasirengimas. Sabotažo teorijoms trūksta patikimų įrodymų. Platesnė įvykių analizė pateikta susijusiame straipsnyje apie technines katastrofos priežastis.

Taip pat skaitykite: kas iš tiesų paskandino „Titaniką“?

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas