Hamas – palestiniečių islamistinis politinis ir karinis judėjimas, susikūręs 1987 m. pirmosios intifados pradžioje. Jo šaknys siejamos su Palestinoje veikusia „Musulmonų brolijos“ infrastruktūra. 2006 m. Hamas laimėjo Palestinos parlamento rinkimus, o po ginkluoto konflikto su Fatah 2007 m. perėmė Gazos ruožo kontrolę. Nuo tada palestiniečių politinė sistema faktiškai suskilo tarp Hamas valdomos Gazos ir Fatah dominuojamos Palestinos administracijos Vakarų Krante.

2023 m. spalio 7 d. Hamas vadovaujami kovotojai surengė plataus masto išpuolį prieš Izraelį, per kurį žuvo apie 1 200 žmonių ir daugiau kaip 200 buvo paimti įkaitais. Po jo prasidėjo Izraelio karinė kampanija Gazos ruože, smarkiai pakeitusi Hamas vadovybę, pajėgumus ir faktinės valdžios situaciją. Todėl kalbant apie organizaciją 2026 m. svarbu nebekartoti seno teiginio, kad ji tiesiog „kontroliuoja Gazą“ taip pat, kaip iki karo: jos politinė ir karinė ateitis tebėra neapibrėžta. Europos Sąjunga 2026 m. pratęsė ir išplėtė ribojamąsias priemones su Hamas susijusiems asmenims ir subjektams.

Hamas atsiradimas: nuo „Musulmonų brolijos“ iki Palestinos pasipriešinimo

Hamas buvo įkurtas 1987 metais, pirmosios Palestinos intifados – sukilimo prieš Izraelio okupaciją – metu. Jo pavadinimas arabų kalba reiškia „Uolumas“ arba „Užsidegimas“, o tai taip pat yra akronimas nuo „Harakat al-Muqawama al-Islamiyya“, lietuviškai – „Islamo pasipriešinimo judėjimas“.

Organizacijos ištakos siekia Egipte XX amžiaus pradžioje įkurtą „Musulmonų brolijos“ judėjimą. Ši organizacija propagavo islamo atgimimą, moralės stiprinimą ir socialinį teisingumą, siekdama priešintis kolonializmui bei Vakarų įtakai arabų pasaulyje. Hamas perėmė šias idėjas, pritaikydama jas palestiniečių kovai už nepriklausomybę.

Hamas atsirado kaip alternatyva Palestinos išsivadavimo organizacijai (PIO), kuri tuo metu buvo laikoma pasaulietine ir nacionalistine. Daugelis palestiniečių, nusivylusių PIO korupcija ir politiniu bejėgiškumu, ėmė remti Hamas kaip judėjimą, siūlantį moralinį autoritetą ir aiškią religinę tapatybę.

Pirmąjį dešimtmetį Hamas daugiausia veikė kaip socialinė organizacija – steigė mečetes, mokyklas, ligonines, labdaros tinklus. Ši veikla padėjo jai pelnyti vietinių gyventojų paramą. Tačiau kartu Hamas greitai įgijo ir karinių bruožų. 1990-aisiais organizacija pradėjo rengti išpuolius prieš Izraelio kariuomenę ir civilius taikinius, argumentuodama, kad tai teisėta gynyba nuo okupacijos.

Tokiu būdu Hamas išaugo iš religinio-socialinio judėjimo į politinę ir karinę jėgą, kuri pradėjo formuoti Palestinos visuomenės ateitį.

Ideologija ir struktūra: religija, pasipriešinimas ir valdžia

Hamas ideologija paremta islamo principais, ypač sunitų islamo kryptimi. Jos 1988 metų chartija skelbė, kad Palestina yra „islamiška žemė“, kurios negalima atsisakyti, o Izraelio egzistavimas – laikinas neteisingumas. Hamas teigia, kad pasipriešinimas, įskaitant ginkluotą kovą, yra teisėta priemonė siekiant palestiniečių išlaisvinimo.

Tačiau laikui bėgant Hamas retorika kiek keitėsi. 2017 metais organizacija paskelbė naują politinį dokumentą, kuriame atsisakė tiesioginių nuorodų į „Musulmonų broliją“ ir sušvelnino kai kurias formuluotes. Nors ji vis dar nepripažįsta Izraelio valstybės, Hamas pripažįsta 1967 metų sienų pagrindu sukurtą Palestinos valstybę – tai rodo bandymą prisitaikyti prie realpolitik logikos.

Organizacijos struktūra yra dviguba. Viena dalis – politinis sparnas, kuris rūpinasi vidaus administravimu, socialinėmis programomis ir derybomis su kitais veikėjais. Kita – karinis sparnas, vadinamas „Izz ad-Din al-Qassam brigadomis“, kuris vykdo ginkluotus veiksmus. Šis padalinys laikomas Hamas karine jėga ir atsakingas už daugelį raketų atakų prieš Izraelį.

Hamas veikia ne tik kaip kariaujanti jėga, bet ir kaip valstybės pakaitalas. Gazoje ji administruoja mokyklas, surenka mokesčius, išduoda dokumentus, teikia socialinę pagalbą. Tai reiškia, kad šimtai tūkstančių žmonių kasdien tiesiogiai priklauso nuo Hamas valdžios. Šis derinys – religinės ideologijos, karinio pasipriešinimo ir socialinių funkcijų – padaro Hamas itin sudėtingu reiškiniu, kurį sunku priskirti tik vienai kategorijai.

2006 metų rinkimai ir Gazos užvaldymas

Vienas svarbiausių momentų Hamas istorijoje įvyko 2006 metais, kai ji dalyvavo Palestinos parlamento rinkimuose. Šie rinkimai buvo pirmieji tikrai demokratiški palestiniečių istorijoje, ir dauguma stebėtojų tikėjosi, kad juos vėl laimės sekuliarusis „Fatah“ judėjimas. Tačiau rezultatas nustebino pasaulį – Hamas laimėjo daugumą vietų ir sudarė vyriausybę.

Tai buvo lūžio taškas. Pirmą kartą islamistinis judėjimas, laikomas radikaliu, teisėtai per rinkimus įgijo valdžią. Tačiau vos po metų politiniai nesutarimai tarp Hamas ir Fatah virto atviru konfliktu. 2007 metais Hamas jėga perėmė kontrolę Gazoje, išstumdama Fatah lojalius saugumo pajėgų karius. Nuo to laiko Gaza ir Vakarų Krantas tapo politiškai ir administraciškai padalyti: Gazą valdė Hamas, o Ramaloje įsikūrusi Palestinos valdžia išliko Fatah rankose.

Tarptautinė bendruomenė reagavo skeptiškai. Daugelis šalių, įskaitant Jungtines Valstijas ir Europos Sąjungą, nutraukė finansinę paramą Hamas valdžiai, argumentuodamos, kad negalima remti organizacijos, kuri nepripažįsta Izraelio ir nesilaiko taikos susitarimų. Izraelis ir Egiptas įvedė blokadą, siekdami izoliuoti Hamas ir apriboti jos karinį pajėgumą.

Tačiau ši izoliacija turėjo priešingą poveikį – vietoje to, kad Hamas susilpnėtų, ji įsitvirtino. Dėl blokados Hamas tapo vieninteliu vietiniu autoritetu, kuris galėjo užtikrinti bent minimalų stabilumą. Tuo tarpu Gazos gyventojai atsidūrė tarp dviejų spaudimų – iš išorės, dėl blokados, ir iš vidaus, dėl autoritarinės valdžios.

Hamas ir Izraelio konfliktai

Nuo 2007 metų Hamas ir Izraelis dalyvavo keliuose didelio masto kariniuose konfliktuose. 2008, 2012, 2014, 2021 ir 2023 metais įvyko kruvini susidūrimai, per kuriuos žuvo tūkstančiai žmonių, daugiausia palestiniečių civilių. Kiekvieną kartą konflikto schema panaši: Hamas paleidžia raketas į Izraelio teritoriją, Izraelis atsako masiniais oro smūgiais ir sausumos operacijomis.

Izraelis teigia, kad šie veiksmai būtini jo piliečių apsaugai nuo teroristinių atakų. Hamas argumentuoja, kad tai yra pasipriešinimas okupacijai ir blokadai. Tarp šių naratyvų įstrigę paprasti žmonės – šeimos, vaikai, seneliai, kurie neturi kur pasitraukti.

2023 metų spalio 7 dieną įvykusi Hamas ataka prieš Izraelį tapo viena iš kruviniausių Izraelio istorijoje. Po jos sekė intensyvi Izraelio karinė kampanija Gazoje, kuri tęsėsi ir 2024–2025 metais. Tarptautinė bendruomenė šiuos įvykius vertina kaip humanitarinę katastrofą, o politinės pasekmės dar ilgai bus jaučiamos.

Kiekvienas šis konfliktas ne tik didina priešiškumą, bet ir gilina nepasitikėjimą, kuris trukdo bet kokiam taikos procesui. Hamas, nors ir išlieka stipri Gazoje, vis labiau izoliuojama tarptautiniu mastu.

Tarptautinis vertinimas ir diskusijos

Hamas pozicija tarptautinėje arenoje yra labai prieštaringa. Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Kanada, Australija ir daugelis kitų šalių ją laiko teroristine organizacija. Šis statusas reiškia, kad bet kokie finansiniai ar diplomatiniai ryšiai su Hamas yra draudžiami.

Tuo pat metu kai kurios šalys, ypač arabų pasaulyje, su Hamas palaiko ryšius arba bent jau neprieštarauja deryboms. Kataras, Turkija ir kai kurios kitos valstybės laiko Hamas teisėta palestiniečių pasipriešinimo jėga. Iranas ilgus metus teikė finansinę ir karinę paramą šiam judėjimui, matydamas jame priemonę prieš Izraelį.

Tarptautiniai stebėtojai pabrėžia, kad Hamas sėkmės priežastis slypi ne tik religijoje ar ideologijoje, bet ir socialinėse realijose. Gaza yra ekonomiškai sužlugdyta teritorija, kurioje žmonės dažnai renkasi Hamas, nes ji bent iš dalies suteikia struktūrą ir pasipriešinimo jausmą.

Vis dėlto, daugelis analitikų mano, kad tol, kol Hamas laikysis ginkluotos kovos strategijos ir nepripažins Izraelio teisės egzistuoti, tikroji taika Artimuosiuose Rytuose liks nepasiekiama.

Hamas ateitis: tarp ideologijos ir realybės

Hamas šiandien atsidūrusi istoriniame kryžkelėje. Viena vertus, ji išlieka stipria jėga Gazoje ir turi didelę paramą tarp palestiniečių, pavargusių nuo okupacijos ir neteisybės. Kita vertus, tarptautinė izoliacija, blokada ir karai kelia klausimą – ar Hamas gali transformuotis iš ginkluoto judėjimo į politinę jėgą, gebančią siekti kompromisų.

Kai kurie požymiai rodo, kad organizacijos viduje vyksta diskusijos. Jaunesni nariai kalba apie būtinybę modernizuoti politinę liniją, įtraukti daugiau socialinių ir ekonominių temų, mažinti karinį akcentą. Tačiau senoji vadovybė laikosi griežtesnės linijos.

Gazos žmonėms Hamas reiškia ir apsaugą, ir kontrolę. Vieni ją laiko pasipriešinimo simboliu, kiti – kliūtimi taikai ir geresniam gyvenimui.

Artimiausiais metais Hamas ateitį lems trys veiksniai: tarptautinis spaudimas, vidinė visuomenės nuomonė ir regioninių valstybių politika. Jei judėjimas nesugebės keistis, jis rizikuoja likti izoliuotas ir įkalintas begalinio karo cikle. Bet jei jis ras būdą pereiti nuo kovos prie konstruktyvaus dialogo, galbūt taps svarbia Palestinos valstybės ateities dalimi.

Apibendrinkime

Hamas – tai daugiau nei organizacija. Tai judėjimas, gimęs iš okupacijos, neteisybės ir vilties. Jis jungia religiją, politiką, socialinę veiklą ir ginkluotą kovą. Jo istorija – tai ir Palestinos istorijos dalis: ilga, sudėtinga, pilna kančios ir pasipriešinimo.

Šiandien Hamas tebėra viena iš labiausiai ginčijamų jėgų pasaulyje. Vieniems tai teroristai, kitiems – kovotojai už laisvę. Bet faktas tas, kad be Hamas įsitraukimo bet kokia ilgalaikė taika tarp Izraelio ir Palestinos yra sunkiai įsivaizduojama.

Kol Gaza liks izoliuota, o palestiniečiai – be perspektyvos, Hamas idėja, kaip pasipriešinimo simbolis, niekur nedings. Ji gali keistis formomis, lyderiais ar retorika, tačiau jos šaknys glūdi žmonių noruose būti išgirstiems ir gyventi laisvėje.

Susiję: Gazos ruožo istorija ir politinis statusas.

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas