Iš viso straipsnių: 29
Paneriai buvo didžiausia nacistinio režimo masinių žudynių vieta Lietuvoje. Naujausi vertinimai kalba apie maždaug 50–70 tūkst. nužudytųjų, daugumą jų sudarė žydai.
Skaityti daugiau1941 m. Vokietijai užpuolus SSRS dalis Lietuvos visuomenės tikėjosi atkurti valstybingumą, tačiau nacistinė valdžia nepriklausomos Lietuvos nepripažino. Kaip veikė okupacinis režimas ir kokios buvo jo pasekmės?
Skaityti daugiau1949 m. vasarį Minaičių kaimo bunkeryje susirinkę aštuoni partizanų vadai įkūrė Lietuvos laisvės kovos sąjūdį ir pasirašė Vasario 16-osios deklaraciją – vieną svarbiausių pasipriešinimo politinių dokumentų.
Skaityti daugiauVoluinės žudynės 1943–1944 m. – OUN-B ir UPA vykdyta lenkų civilių etninio valymo kampanija, lenkų atsakomieji veiksmai ir iki šiol jautrus ginčas dėl aukų, atsakomybės bei termino „genocidas“.
Skaityti daugiau1939 m. kovo 20 d. nacistinė Vokietija pareikalavo, kad Lietuva perduotų Klaipėdos kraštą. Neturėdama realios karinės paramos ir susidūrusi su didžiule jėgų persvara, Lietuva kovo 22 d. pasirašė krašto perdavimo sutartį.
Skaityti daugiauIki 1941 m. gegužės pabaigos sovietų represinių struktūrų sąrašuose buvo dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų. Tai rodo, kad birželio trėmimai buvo iš anksto planuota operacija, vykdyta pagal sudarytas kategorijas ir sąrašus.
Skaityti daugiau1941 m. birželio 22 d. nacistinė Vokietija ir jos sąjungininkai pradėjo invaziją į Sovietų Sąjungą. JAV Holokausto memorialinis muziejus nurodo, kad puolimui buvo sutelkta daugiau kaip 3,5 mln. karių.
Skaityti daugiauLeningrado blokada truko nuo 1941 m. rugsėjo 8 d. iki 1944 m. sausio 27 d. – 872 dienas. Mieste nuo bado, šalčio ir apšaudymų žuvo šimtai tūkstančių civilių; skirtingi tyrimai aukų skaičių vertina nevienodai.
Skaityti daugiauLietuva į Antrąjį pasaulinį karą įžengė ne vienu momentu: 1939 m. prarado Klaipėdą, po Molotovo–Ribentropo pakto pateko į SSRS įtakos zoną, 1940 m. buvo okupuota Sovietų Sąjungos, o 1941 m. – nacistinės Vokietijos.
Skaityti daugiau1940 m. Kaune dirbęs Japonijos diplomatas Čiunė Sugihara išdavė daugiau kaip 2 000 tranzitinių vizų žydų pabėgėliams. Vizos apėmė ir šeimų narius, todėl vėlesniuose pasakojimuose gelbėtų žmonių skaičius dažnai vertinamas keliais tūkstančiais.
Skaityti daugiau
