Leuktros mūšis 371 m. pr. Kr.: kaip Tėbai palaužė Spartos karinę hegemoniją
371 m. pr. Kr. Leuktroje Epaminondo vadovaujami Tėbai nugalėjo Spartos kariuomenę ir sudavė lemiamą smūgį jos hegemonijai Graikijoje.
Skaityti daugiau
Dervenio papirusas: seniausia išlikusi Europos knyga ir jos filosofinis tekstas
1962 m. netoli Salonikų rastas Dervenio papirusas išliko todėl, kad laidotuvių ugnis jį suanglino. UNESCO jį vadina seniausia išlikusia Europos knyga.
Skaityti daugiau
Peloponeso karas 431–404 m. pr. Kr.: Atėnų ir Spartos kova dėl Graikijos hegemonijos
Peloponeso karas tarp Atėnų vadovaujamos sąjungos ir Spartos blokų truko 431–404 m. pr. Kr. Konfliktas nebuvo vientisas 27 metų karas, tačiau jis iš esmės pakeitė Graikijos polių galios pusiausvyrą.
Skaityti daugiau
Aleksandras Didysis ir Homero „Iliada“: ką iš tikrųjų rašė Plutarchas?
Pasakojimas, kad Aleksandras Didysis laikė „Iliadą“ po pagalve, remiasi Plutarchu, rašiusiu po kelių šimtmečių. Ką šis šaltinis iš tikrųjų sako apie Aleksandro ryšį su Achilu ir Homeru?
Skaityti daugiau
Epilepsija Senovės Graikijoje: „šventoji liga“ ir Hipokrato natūralus paaiškinimas
Senovės graikų epilepsijos priepuoliai galėjo būti aiškinami dievų ar antgamtinių jėgų poveikiu, tačiau Hipokrato tradicijos traktatas „Apie šventąją ligą“ tvirtino, kad liga turi natūralią priežastį ir siejo ją su smegenimis.
Skaityti daugiau
Senovės graikų drabužiai: chitonai, himationai ir kodėl kelnės reiškė „svetimšalį“
Senovės Graikijoje ir vyrai, ir moterys dėvėjo chitonus bei apsiaustus. Kelnės graikų mene dažnai žymėjo persus, skitus ir kitus svetimšalius, tačiau teiginys, kad graikai kelnes laikė tiesiog „moterišku drabužiu“, yra klaidinantis.
Skaityti daugiau
Graikiška ugnis: Bizantijos padegamojo ginklo paslaptis ir ką iš tikrųjų žinome
Graikiška ugnis buvo Bizantijos padegamasis ginklas, ypač svarbus jūrų kare. Jos tiksli formulė neišliko, o pasakojimai apie sudėtį – naftą, dervas, sierą ar kalkes – yra rekonstrukcijos, ne patvirtintas receptas.
Skaityti daugiau
Spartos ekonomika: helotų darbas, žemės turtai ir karinės valstybės kaina
Spartos piliečių karinį gyvenimo būdą išlaikė helotų dirbama žemė Lakonijoje ir Mesenijoje. Tačiau teiginys, kad Sparta tiesiog buvo „viena turtingiausių Graikijos valstybių“, slepia sudėtingą prievartinio darbo, žemės nuosavybės ir nelygybės sistemą.
Skaityti daugiau
Kiek miestų įkūrė Aleksandras Makedonietis? Kodėl garsusis „70 miestų“ skaičius klaidina
Vėlyva tradicija Aleksandrui Makedoniečiui priskiria apie 70 miestų, tačiau modernūs istorikai patikimai identifikuoja gerokai mažiau fondacijų. Dalis buvo kariniai postai, pervadintos gyvenvietės arba vėliau jam priskirti miestai.
Skaityti daugiau
Ar senovės graikai tikėjo, kad raudonplaukiai tampa vampyrais?
Internete paplitęs teiginys, kad senovės graikai raudonplaukius po mirties laikė vampyrais, neturi aiškaus antikinio šaltinio. Graikų vėlesnėje tautosakoje būta pasakojimų apie iš kapų sugrįžtančius mirusiuosius, tačiau tai nėra įrodymas apie visų raudonplaukių likimą.
Skaityti daugiau