Teiginys, kad Aleksandras Makedonietis „įkūrė daugiau nei 70 miestų“, kyla iš vėlyvos antikinės tradicijos, tačiau modernūs istorikai tokį skaičių laiko gerokai perdėtu. Plutarcho tradicijoje minima net septyniasdešimt miestų, tačiau patikimai identifikuojamų Aleksandro įkurtų ar reorganizuotų gyvenviečių buvo gerokai mažiau.
Iš kur atsirado skaičius „70“?
Vėlesniuose pasakojimuose apie Aleksandrą jo miestų steigimas tapo viena pagrindinių valdovo civilizacinio palikimo temų. Encyclopaedia Iranica pažymi, kad Pseudo-Plutarcho tradicijoje minima septyniasdešimt miestų, bet į šį skaičių tikriausiai pateko ne tik tikri miestai, bet ir kariniai įtvirtinimai bei įvairaus statuso gyvenvietės.
Šaltiniai taip pat ne visada aiškiai atskiria miestą, kurį Aleksandras įkūrė nuo nulio, nuo vietovės, kurią jis išplėtė, pervadino, apgyvendino veteranais ar pavertė karine baze. Būtent dėl to skirtingi sąrašai pateikia labai nevienodus skaičius.
Kiek miestų laikomi patikimiau susijusiais su Aleksandru?
Moderniuose tyrimuose dažniau kalbama apie maždaug keliolika ar apie dvidešimt geriau paliudytų Aleksandro fondacijų, o ne septyniasdešimt. Encyclopaedia Iranica vien Irano ir gretimų rytinių teritorijų regione nurodo trylika gerai paliudytų Aleksandrijų.
Klasikinės istorijos tyrimuose pabrėžiama, kad dalis tradicinių „Aleksandrijų“ iš tikrųjų galėjo būti įkurtos jo įpėdinių, vėliau tik priskirtos Aleksandrui arba išaugti iš laikinų karinių stovyklų. Todėl tikslus skaičius priklauso nuo to, ką laikome tikru miesto įkūrimu.
Garsiausia Aleksandrija – Egipte
Neabejotinai garsiausia jo fondacija buvo Aleksandrija Egipte, įkurta 331 m. pr. Kr. Viduržemio jūros pakrantėje prie Nilo deltos. Plutarchas pasakoja, kad Aleksandras pats pasirinko miesto vietą ir pavedė architektams suplanuoti naują centrą.
Po Aleksandro mirties miestas tapo Ptolemėjų karalystės sostine, vienu svarbiausių helenistinio pasaulio prekybos ir kultūros centrų. Jo reikšmė gerokai pranoko daugumą kitų Aleksandro vardu pavadintų gyvenviečių.
Kam Aleksandrui reikėjo naujų miestų?
Naujų gyvenviečių kūrimas buvo praktiška imperijos valdymo priemonė. Jos galėjo veikti kaip kariniai garnizonai, administraciniai centrai, prekybos mazgai ir vietos, kuriose apgyvendinami makedonų bei graikų kariai veteranai.
Rytiniuose imperijos pakraščiuose tokie centrai padėjo kontroliuoti kelių tinklą ir strategiškai svarbias teritorijas. Kai kurie miestai buvo statomi esamų gyvenviečių vietoje, kiti – prie jau veikusių vietinių centrų.
Ar tai buvo sąmoningas „helenizacijos planas“?
Po Aleksandro užkariavimų graikų kalba, institucijos ir miesto kultūra iš tiesų plačiai paplito Artimuosiuose Rytuose ir Centrinėje Azijoje. Tačiau didžioji vadinamosios helenistinės kultūros plėtra vyko ir po jo mirties, valdant Seleukidams, Ptolemėjams ir kitoms jo įpėdinių dinastijoms.
Todėl Aleksandro miestų negalima traktuoti kaip vieno iš anksto parengto modernaus „kultūrinės integracijos projekto“. Dažnai pirmasis tikslas buvo labai praktiškas – kariuomenė, administracija ir kontrolė.
Koks teiginys būtų tiksliausias?
Aleksandras Makedonietis tikrai įkūrė, reorganizavo ar savo vardu pavadino nemažai miestų ir karinių gyvenviečių, tačiau garsusis „daugiau nei 70“ skaičius nėra patikimas tikslus faktas. Jis labiau atspindi vėlesnę Aleksandro legendą, o ne vieningą archeologų ir istorikų skaičiavimą.
Su Aleksandro gyvenimo pabaiga susijusias nepatvirtintas medicinines teorijas aptariame atskirai: „Ar Aleksandras Makedonietis buvo palaidotas gyvas?“.
Parašykite komentarą