Slaptoji spaustuvė „ab“ neveikė partizanų bunkeryje Raseinių rajone 1945–1950 metais, kaip klaidingai buvo rašoma ankstesnėje šio straipsnio versijoje. Tai dokumentuota vėlyvojo sovietmečio pogrindinė spaustuvė, kurią savo sodyboje Salių kaime prie Kauno 1978–1981 m. įrengė spaustuvininkas Vytautas Andziulis, padedamas Juozo Bacevičiaus. Nuo 1981 iki 1990 m. joje leista religinė, istorinė ir antisovietinė literatūra. Šiuos duomenis patvirtina Visuotinė lietuvių enciklopedija ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Kas buvo Vytautas Andziulis?
Vytautas Andziulis (1930–2018) buvo spaustuvininkas, 1948 m. įgijęs spaustuvės specialybę. Dirbdamas legaliuose spaudos įrenginius naudojusiuose darbuose jis įgijo žinių apie šriftus, spausdinimo įrangą ir technologiją.
Sovietmečiu cenzūra kontroliavo knygų leidybą. Andziulis nusprendė, kad draudžiami ar režimui nepalankūs tekstai turi būti spausdinami savarankiškai, be valdžios leidimo. Tai buvo pavojinga: nelegali spaustuvė galėjo užtraukti sunkias represijas jam ir jo artimiesiems.
Iš kur atsirado pavadinimas „ab“?
Spaustuvės pavadinimas sudarytas iš steigėjų pavardžių pirmųjų raidžių: Andziulis ir Bacevičius. VLE aiškiai nurodo, kad Juozas Bacevičius padėjo Vytautui Andziuliui įrengti slaptą spaudos centrą.
Anksčiau straipsnyje išgalvotai sieti Antanas Būtėnas ir Bronius Liesys nebuvo šios spaustuvės steigėjai. Tokį teiginį būtina visiškai atmesti, nes jis neatitinka archyvų ir muziejų istorijos.
Kaip spaustuvė buvo paslėpta?
Vytautas Andziulis slaptas patalpas įrengė po savo gyvenamuoju namu Salių kaime. Įėjimas buvo užmaskuotas šiltnamyje po slankiojančiu vandens baseinu. Toks sprendimas leido patekti į požemines patalpas taip, kad pašaliniams buvo beveik neįmanoma suprasti, kur jos yra.
Pasak VLE, iš pradžių spaustuvės plotas siekė apie 12 m², vėliau išplėstas iki 22 m². Ši nedidelė erdvė turėjo talpinti ir spausdinimo presą, ir šriftus, ir leidinių rengimo medžiagą.
Kokia įranga naudota?
Spaustuvės inventorių Andziulis rinko iš nurašytų įrenginių, o trūkstamas detales gamino pats arba gaudavo per pažįstamus. 1981 m. joje veikė rankinė tiglinė spaudos mašina, naudota apie 200 kg įvairių metalinių šriftų.
1989 m. spaustuvė papildyta naujomis mašinomis, įskaitant dar vieną tiglinį presą ir pjovimo įrangą. Techninė sistema buvo sudėtinga, todėl slaptai veiklai neužteko vien rašomosios mašinėlės ar kelių ranka perrašytų lapų.
Kas čia buvo spausdinama?
Pirmasis didelis leidinys buvo vyskupo Kazimiero Paltaroko Tikybos pirmamokslis, kurio 1981 m. išleista apie 5 000 egzempliorių. Vėliau spaustuvė spausdino religinius, istorinius, politinius ir grožinės literatūros tekstus.
VLE duomenimis, 1981–1990 m. išleista 9 knygos, 14 brošiūrų ir 16 smulkių spaudinių. Šie skaičiai rodo didelį produktyvumą, turint omenyje mažą ir slaptą darbo vietą.
Kuo ši veikla skyrėsi nuo partizanų spaudos?
1944–1953 m. Lietuvos partizanai iš tiesų kūrė savo spaudos leidinius ir slėptuves. Tačiau spaustuvė „ab“ įkurta gerokai vėliau, jau po organizuoto ginkluoto pasipriešinimo pabaigos. Jos veikla buvo susijusi su vėlyvuoju sovietmečiu ir taikiu informaciniu bei religiniu pasipriešinimu.
Šių dviejų istorijų negalima suplakti į vieną, nors jų tikslas – skleisti necenzūruojamą informaciją ir išlaikyti tautinę bei religinę atmintį – turėjo bendrų bruožų.
Kaip spaustuvė išliko nepastebėta?
Griežta konspiracija, inžinerinės slėptuvės ir ribotas žinančių žmonių ratas padėjo „ab“ veikti beveik dešimtmetį. Net Andziulio artimiausia aplinka turėjo laikytis atsargumo, nes KGB persekiojo antisovietinių leidinių gamintojus ir platintojus.
1980-ųjų pabaigoje silpnėjant sovietinei cenzūrai, atsirado galimybė apie darbą kalbėti viešiau. Spaustuvės istorinė reikšmė buvo pripažinta jau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.
Spaustuvė šiandien
Autentiškos „ab“ spaustuvės patalpos ir įranga išsaugotos kaip muziejinis objektas, skirtas sovietmečio pogrindinės leidybos istorijai. Vytautas Andziulis vėliau dirbo Vytauto Didžiojo karo muziejuje ir buvo valstybės apdovanotas už savo veiklą.
Tikslus faktas: „ab“ – Andziulio ir Bacevičiaus įkurta slaptos leidybos spaustuvė Salių kaime prie Kauno, įrengta 1978–1981 m. ir veikusi iki 1990 m. Ji nebuvo 1945 m. Kęstučio apygardos partizanų spaustuvė Raseinių miškuose.
Parašykite komentarą