Lee Harvey Oswaldas yra viena paslaptingiausių ir labiausiai diskutuojamų XX amžiaus asmenybių. Jo vardas neatsiejamas nuo tragiško 1963 metų lapkričio 22 dienos įvykio Dalase, kai buvo nužudytas JAV prezidentas Johnas Fitzgeraldas Kennedy. Nors oficiali Warren’o komisijos ataskaita jį įvardijo vieninteliu žudiku, iki šiol išlieka daugybė klausimų, abejonių ir sąmokslo teorijų, kurios neleidžia šiai istorijai nugrimzti į užmarštį. Norint suprasti, kodėl Oswaldas tapo tokia kontroversiška figūra, būtina pažvelgti į jo gyvenimo kelią, politines pažiūras, asmenines patirtis bei paties nužudymo aplinkybes.
Lee Harvey Oswaldas gimė 1939 metų spalio 18 dieną Naujajame Orleane, Luizianoje. Jo vaikystė buvo sunki ir nestabili – tėvas mirė dar prieš jam gimstant, o motina Marguerite Oswald augino sūnų viena. Šeimos gyvenimas buvo pažymėtas finansiniais sunkumais, dažnais persikraustymais ir socialinės aplinkos trūkumu. Oswaldas nuo mažens pasižymėjo uždarumu ir linkimu į vienatvę, o mokykloje nebuvo populiarus tarp bendraamžių.
Dar paauglystėje jis pradėjo rodyti susidomėjimą marksistine ideologija, skaityti literatūrą apie Sovietų Sąjungą ir atvirai reikšti simpatijas komunistinėms idėjoms. Tai buvo neįprasta JAV šaltojo karo laikotarpiu, kai antikomunistinės nuotaikos buvo ypač stiprios. Sulaukęs 17 metų, Oswaldas įstojo į JAV jūrų pėstininkų korpusą. Tarnyboje jis įgijo šaudymo ir ginkluotės įgūdžių, kurie vėliau tapo itin svarbūs aiškinantis Kennedy nužudymo aplinkybes. Tačiau kariuomenėje jis nepritapo – draugai jį laikė ekscentrišku, o jis pats dažnai konfliktavo su vadovybe.
1959 metais Oswaldas ryžosi radikaliam žingsniui – jis išvyko į Sovietų Sąjungą, kur bandė gauti pilietybę ir apsigyventi kaip dezertyras. Jo sprendimas buvo suvoktas kaip išdavystė JAV atžvilgiu, o tuo metu Maskva matė jį kaip potencialų propagandinį simbolį. Vis dėlto sovietai Oswaldu susižavėjo trumpam – jis gavo leidimą apsigyventi Minske, kur dirbo fabrike, tačiau ilgainiui tapo nusivylęs gyvenimu Sovietų Sąjungoje.
1961 metais Oswaldas susituokė su Marina Prusakova, sovietų piliete, ir netrukus kartu su ja grįžo į JAV. Šis epizodas tapo dar viena paslaptimi jo biografijoje – kodėl Maskva leido jam lengvai išvykti atgal, ir kodėl JAV priėmė jį be didesnių problemų, nors jis anksčiau buvo atvirai atsisakęs Amerikos pilietybės? Šie klausimai iki šiol kelia abejonių istorikams ir sąmokslo teoretikams.
Sugrįžęs į JAV, Oswaldas bandė įsilieti į visuomeninį gyvenimą, tačiau jam sekėsi sunkiai. Jis dažnai keitė darbus, turėjo finansinių sunkumų ir jautėsi svetimas savo aplinkoje. Nors viešai elgėsi santūriai, jis aktyviai domėjosi politika ir nuolat reiškė paramą kairiosioms idėjoms. 1963 metais jis atvirai prisijungė prie „Fair Play for Cuba Committee“ organizacijos, kuri pasisakė už draugiškus santykius su Fidelio Castro Kuba.
Oswaldas mėgino save pristatyti kaip kovotoją už socialinį teisingumą, tačiau tuo pačiu metu jo gyvenimas darėsi vis labiau chaotiškas. Santuoka su Marina buvo audringa – vyro polinkis į agresiją, finansinės problemos ir nuolatinis nestabilumas kėlė įtampą šeimoje. Be to, Oswaldas dažnai jautėsi atstumtas, nes aplinkiniai jo politines pažiūras laikė pavojingomis ar keistomis.
Dalase, kur jis apsigyveno 1963 metų pradžioje, Oswaldas gavo darbą „Texas School Book Depository“ sandėlyje. Būtent šis darbas tapo tragiško likimo grandinės dalimi. Jo gyvenimas atrodė niūrus ir nesėkmingas – prasta finansinė padėtis, konfliktai šeimoje, socialinė izoliacija. Tokiomis sąlygomis jo ideologiniai įsitikinimai tapo dar labiau radikalūs.
Kai Kennedy vizitas į Dalasą buvo paskelbtas, Oswaldas jau turėjo prieigą prie darbo pastato, esančio šalia prezidento kortežo maršruto. Tai sukūrė sąlygas tragiškam lapkričio 22 dienos įvykiui, kuris amžiams įrašė jo vardą į istoriją.
1963 metų lapkričio 22 dieną prezidento Kennedy kortežas važiavo per Dalaso centrą. Kai kortežas pasuko pro „Texas School Book Depository“ pastatą, nuaidėjo keli šūviai. Prezidentas buvo mirtinai sužeistas, o Teksaso gubernatorius Johnas Connally taip pat patyrė rimtų sužalojimų. Kaltinimai greitai krito ant Lee Harvey Oswaldo – liudininkai matė jį pastate, o tyrimas parodė, jog iš jo darbo aukšto galėjo būti paleisti šūviai.
Po kelių valandų Oswaldas buvo sulaikytas Dalaso kino teatre, įtariamas ne tik Kennedy nužudymu, bet ir policininko J. D. Tippit nužudymu, kuris buvo nušautas netrukus po prezidento mirties. Policijos areštinėje Oswaldas atkakliai neigė kaltę, teigdamas: „Aš tik atpirkimo ožys.“ Jo elgesys buvo paslaptingas – jis rodėsi ramus, tarsi nesuprantantis situacijos rimtumo.
Tačiau Oswaldas neturėjo galimybės stoti prieš teismą. Po dviejų dienų, lapkričio 24-ąją, kai jį buvo ketinama perkelti iš policijos nuovados į kalėjimą, jis buvo nušautas naktinio klubo savininko Jacko Ruby. Milijonai žmonių visoje Amerikoje šį įvykį stebėjo tiesiogiai per televiziją. Tai dar labiau sustiprino įtarimus, kad Kennedy nužudymas buvo platesnio sąmokslo dalis, o Oswaldas buvo pašalintas, kad negalėtų atskleisti tiesos.
Po Kennedy mirties buvo pradėtas oficialus tyrimas, vadovaujamas Warren’o komisijos. 1964 metų ataskaita teigė, kad Oswaldas veikė vienas ir pats įvykdė žmogžudystę. Komisija pateikė įrodymų, kad šūviai buvo paleisti iš Oswaldo darbo vietos, o ginklą – šautuvą „Carcano“ – jis buvo įsigijęs anksčiau. Tačiau daugelis amerikiečių šios versijos nepriėmė.
Klausimų kilo dėl liudininkų parodymų, balistinių įrodymų bei keistų aplinkybių. Kodėl Oswaldas galėjo taip lengvai grįžti iš Sovietų Sąjungos? Ar jis turėjo ryšių su CŽV ar KGB? Ar jo dalyvavimas Kubos rėmėjų organizacijoje buvo tik priedanga? Kodėl Jackas Ruby rizikavo savo gyvenimu nužudyti jį prieš visą šalį?
Sąmokslo teorijų netrūko: kai kurie teigė, kad už nužudymo slypėjo Kubos režimas, kiti kaltino Sovietų Sąjungą, mafiją ar net pačią CŽV. Per dešimtmečius buvo atlikta ne viena nepriklausoma analizė, o visuomenės apklausos dažnai rodė, kad dauguma amerikiečių tiki, jog Oswaldas nebuvo vienintelis kaltininkas.
Oswaldo asmenybė taip pat kelia klausimų. Ar jis buvo fanatiškas vienišius, kuris pats nusprendė smogti prezidentui? Ar jis buvo manipuliuojamas, galbūt panaudotas kaip „atpirkimo ožys“? Jo paslaptinga biografija, politiniai ryšiai ir tragiškas likimas suteikia pagrindą ne tik istoriniams tyrimams, bet ir populiariosios kultūros interpretacijoms.
Lee Harvey Oswaldas liko viena didžiausių XX amžiaus istorijos mįslių. Oficialiai įvardytas kaip vienintelis Kennedy žudikas, tačiau kartu ir žmogus, kurio aplinkybės bei elgesys kelia neatsakytus klausimus. Jo gyvenimas – nuo vaikystės Naujajame Orleane, tarnybos jūrų pėstininkų korpuse, gyvenimo Sovietų Sąjungoje iki radikalios politinės veiklos JAV – atrodo lyg mozaika, kurios dalys ne visuomet dera tarpusavyje.
Kennedy nužudymas ne tik pakeitė JAV istoriją, bet ir sukūrė ilgalaikę nepasitikėjimo bangą valdžia. Oswaldas, nužudytas dar nespėjęs pasiaiškinti, tapo figūra, apie kurią galima spėlioti be galo. Jis įkūnija ne tik šaltojo karo įtampas, bet ir amžiną klausimą: ar vienas žmogus iš tikrųjų gali taip radikaliai pakeisti istorijos eigą, ar visgi už jo veiksmų slypi sudėtingesnės jėgos?
Susisiek: info@idomioji-istorija.lt
© 2025 Idomioji-istorija.lt - Visos teisės saugomos. Sprendimas: Vileikis.lt
