George’as Washingtonas buvo ne tik pirmasis JAV prezidentas, bet ir stambus XVIII a. pabaigos viskio gamintojas. Jo Mount Vernon dvare Virdžinijoje 1799 m. veikusi varykla pagamino beveik 11 000 JAV galonų, arba apie 41 600 litrų, stipriųjų gėrimų. Tai buvo didelis to meto verslas, bet jį išlaikė ne vien technologija ir verslumas: varykloje dirbo pavergti afroamerikiečiai.
Kaip atsirado varyklos idėja?
Po prezidentavimo 1797 m. Washingtonas grįžo į Mount Vernon ūkį. Ūkio valdytojas škotas Jamesas Andersonas pasiūlė distiliuoti dalį užaugintų grūdų. Varykla galėjo sukurti paklausų produktą iš žaliavų, kurias plantacija jau turėjo.
Pradžioje buvo naudojami nedideli distiliavimo įrenginiai, o įsitikinus verslo potencialu pastatytas specialus pastatas su penkiais variniais katilais.
Ką tiksliai gamino Washingtono įmonė?
Pagrindinis produktas buvo ruginio viskio mišinys su kukurūzais ir salykliniais miežiais. Dauguma gėrimų buvo parduodami nebrandinti – tokia praktika XVIII a. buvo įprasta.
Washingtonas nebuvo vienintelis ar pirmasis Amerikos viskio gamintojas. Viskį varė daugybė ūkininkų ir spirito varyklų, bet Mount Vernon išsiskyrė neįprastai dideliu mastu.
1799 m. – beveik 11 000 galonų
Mount Vernon muziejaus oficiali istorija nurodo, kad 1799 m. gamyba priartėjo prie 11 000 galonų. Išlikusi varyklos buhalterinė knyga rodo 10 942 galonų pardavimą, kurio vertė buvo maždaug 7 674 doleriai.
Šie skaičiai rodo labai sėkmingą to meto prekybinį verslą. Tačiau sąskaitose nurodytų pardavimų nereikėtų automatiškai vadinti grynuoju pelnu: verslui reikėjo grūdų, darbo, kuro, taros, priežiūros ir transporto.
Kas iš tiesų dirbo varykloje?
Šioje istorijoje būtina nepamiršti vergijos. Washingtono Mount Vernon plantacijoje 1799 m. gyveno 317 pavergtų žmonių, ir keliems iš jų buvo paskirtas darbas distiliavimo įmonėje.
Mount Vernon istorinės vietos darbuotojai įvardija pavergtus distiliavimo darbininkus, tarp jų Hansoną, Peterį, Natą, Danielį, Jamesą ir Timothy. Karštas ir fiziškai sunkus darbas varykloje prisidėjo prie jos komercinės sėkmės.
Pristatyti Washingtoną vien kaip „verslo genijų“ ir nutylėti priverstinį darbą reikštų pašalinti vieną esminių įmonės ekonomikos sąlygų.
Kaip jo verslas susijęs su Viskio sukilimu?
Dar eidamas prezidento pareigas Washingtonas susidūrė su protestais prieš federalinį alkoholio akcizą. 1794 m. vadinamasis Viskio sukilimas Pensilvanijoje tapo svarbiu naujos JAV valstybės galios išbandymu.
Ši istorija kartais pateikiama kaip veidmainystė: prezidentas slopino pasipriešinimą viskio mokesčiui, o paskui pats gamino viskį. Tačiau svarbi chronologija – jo nuosava stambi varykla susikūrė tik 1797–1798 m., jau baigus prezidento kadenciją.
Kas įvyko po Washingtono mirties?
Washingtonas mirė 1799 m. gruodį. Po jo mirties verslas prarado ankstesnį valdymo intensyvumą ir ilgainiui nunyko. Dabartinė Mount Vernon varyklos rekonstrukcija paremta istoriniais bei archeologiniais duomenimis ir padeda lankytojams suprasti XVIII a. technologiją.
Kaip vertinti Washingtono verslą?
1799 m. George’o Washingtono varykla tikrai buvo viena stambiausių JAV, tačiau jos sėkmė buvo paremta plantacijos žemės ūkiu, vadyba, technologiniais įrenginiais ir pavergtų žmonių darbu. Tai ne vien linksmas paradoksas apie „prezidentą, gaminusį alkoholį“, bet istorija apie ankstyvąją Amerikos ekonomiką ir jos priklausomybę nuo priverstinio darbo.
Parašykite komentarą