1789 metais Prancūzijoje prasidėjusi revoliucija pakeitė ne tik šios šalies istoriją, bet ir visą Vakarų pasaulį. Absoliutinės monarchijos žlugimas, giljotinos šešėlyje atsidūrę karališkosios šeimos nariai ir kruvinasis teroro laikotarpis paliko neišdildomą pėdsaką tiek politikoje, tiek žmonių sąmonėje. Tačiau vienas sukrečiantis ir kartu intriguojantis pasakojimas gyvavo dar ilgai po to, kai nutilo mirties bausmių aidai. Sakoma, kad kai 1793 metais Paryžiaus Respublikinėje aikštėje (dabar – Konkordo aikštė) buvo nukirsdintas Prancūzijos karalius Liudvikas XVI, o netrukus po jo – ir karalienė Marija Antuanetė, žmonės, susirinkę į egzekuciją, ėmėsi makabriško veiksmo: mirkė savo nosines karaliaus kraujyje. Šie skudurai tapo neįprastomis, bet itin brangiomis relikvijomis.
Daugiau nei du šimtmečius ši istorija skambėjo kaip legenda – pusiau tikra, pusiau folklorinė. Tačiau 2011 metais tarptautinė mokslininkų komanda atliko genetinį tyrimą, kuris pirmą kartą įtikinamai parodė, kad bent vienas iš tų kruvinų suvenyrų buvo tikras. Ir ne bet kieno – o paties Liudviko XVI.
1793 metų sausio 21 dieną, šaltą rytą, tūkstančiai Paryžiaus gyventojų susirinko išvysti karaliaus Liudviko XVI giljotinavimo. Jam buvo pateikti kaltinimai dėl valstybės išdavystės ir mėginimų pabėgti iš Prancūzijos. Teismas – tuo metu vadintas tiesiog Revoliuciniu tribunolu – nuteisė jį mirtimi. Liudvikas XVI drąsiai žengė į ešafotą ir, pasak liudininkų, ištarė paskutinius žodžius, kuriuos revoliucionieriai iškart užgožė būgnais, kad minia jų negirdėtų.
Po giljotinavimo, legendos byloja, jog kai kurie liudininkai puolė prie nužudytojo kūno arba surinktų kraujo baseinų, su viltimi pasiimti su savimi lašelį istorijos. Nosinės, skarelės, net mediniai daiktai – bet kas, kas galėjo sugerti kraują – buvo naudojami kaip relikvijų laikmenos. Šie suvenyrai vėliau buvo laikomi paslėpti, kai kurie perduodami iš kartos į kartą, kiti dingę, prarasti ar tiesiog nebeatpažįstami.
Skeptikai ilgą laiką kėlė klausimą – ar tikrai žmonės elgtųsi taip makabriškai? Tačiau reikia suprasti, jog tuo metu giljotinos reginiai buvo vieši, ir daugeliui revoliucijos stebėtojų jie prilygo ceremonijoms, ritualams ar net teatrui. Kai kurie iš jų buvo monarchistai, kurie norėjo išsaugoti ką nors iš karaliaus atminimo, o kiti galbūt norėjo turėti relikviją kaip simbolį įvykusio perversmo.
Tačiau visa tai liko pasakojimų lygmenyje – iki tol, kol vienas neįprastas objektas atsidūrė mokslininkų rankose.
2011 metais tarptautinė tyrėjų grupė, vadovaujama Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos mokslininkų, paskelbė stulbinantį atradimą. Jie analizavo vieną krauju išteptą drobinę skarelę, kuri, kaip teigė jos savininkas, buvo perimta iš jo protėvių, dalyvavusių karaliaus egzekucijoje. Ant dėžutės, kurioje ji buvo laikoma, ranka buvo užrašyta: „Skarelė, pamirkytą karaliaus Liudviko XVI kraujyje po jo giljotinavimo.“
Atlikdami genetinę analizę, tyrėjai ėmėsi iššūkio – ištraukti DNR iš seniai sudžiūvusio kraujo, įmirkusio į šimtmečių senumo audinį. Tai sudėtingas procesas, nes biologinė medžiaga iš kraujo taip ilgai laikytame audinyje dažnai būna suirusi, užteršta ar degraduota.
Vis dėlto, tyrėjams pavyko išskirti genetinį profilį – ypač mitochondrinę DNR ir tam tikrus polimorfinius žymenis. Gautas genetinis kodas buvo lyginamas su žinomais Prancūzijos karališkosios Burbonų dinastijos narių genetiniais profiliais. Ir paaiškėjo, kad sutapimų buvo stulbinamai daug – ypač su Liudviko XVI įpėdiniais. 2014 metais kitas tyrimas dar labiau patvirtino šiuos duomenis, kai buvo palyginta genetinė medžiaga iš mumifikuotos galvos, kuri, kaip manoma, priklausė karaliaus Henri IV – vieno iš Burbonų protėvių.
Šis genetinis ryšys tarp senovinės galvos ir skarelės kraujo profilio suteikė dar vieną grandį: tai iš tikrųjų galėjo būti Liudviko XVI kraujas. Mokslininkai buvo atsargūs teigdami, kad tai nėra 100 % patvirtinimas, tačiau sutapimų lygis buvo toks didelis, kad tai tapo viena iš svariausių mokslinių prielaidų apie tikrą istorinį relikvijų kilmės įrodymą.
Skarelė, permirkusi krauju, galėtų būti tiesiog niūrus ir keistas objektas. Tačiau kai jo autentiškumas patvirtinamas moksliniais metodais, tai tampa kažkuo daugiau – tiltu tarp praeities ir dabarties.
Tyrimas suteikė unikalų būdą pažvelgti į istorinį įvykį ne tik iš dokumentų, bet ir iš biologinės medžiagos perspektyvos. Tai – viena pirmųjų kartų, kai istorinė legenda buvo patvirtinta per DNR analizę. Iki tol daug relikvijų buvo laikomos tiesiog keistenybėmis arba šeimos mitais, tačiau šiuo atveju mokslas padėjo įrodyti jų tikrumą. Tai leidžia ne tik naujai įvertinti istorinius objektus, bet ir keisti mūsų požiūrį į tai, ką reiškia „liudyti istoriją“.
Be to, tai atveria klausimą apie mūsų santykį su praeitimi. Kodėl žmonės rinko kraują? Kodėl jiems buvo svarbu turėti fizinį prisiminimą apie karalių, kuris, tuo metu, kai buvo giljotinuotas, jau buvo atstumtas tiek savo tautos, tiek valstybės? Galbūt todėl, kad net revoliucijos akivaizdoje žmogaus poreikis prisirišti prie simbolių, istorijos fragmentų ir ritualų niekur nedingsta.
Galiausiai, tai ir moralinis klausimas: ar krauju permirkusi skarelė gali būti laikoma brangiu istoriniu artefaktu, ar ji – tik gąsdinantis priminimas apie žmogaus žiaurumą ir politinį kerštą?
Liudviko XVI giljotinavimas ženklino senojo monarchijos pasaulio pabaigą. Tačiau kruvina nosinė, saugota per kartas, tapo įrodymu, kad istorija niekada neišnyksta – ji gali slypėti skiautėje audinio, kruvinoje dėmėje ar šeimos pasakojime. 2011 metais atliktas tyrimas ne tik patvirtino šimtmečius gyvavusią legendą, bet ir parodė, jog mūsų dabartinės technologijos leidžia naujai permąstyti senas paslaptis.
Tai, kas kadaise buvo laikoma makabrišku mitu, tapo dar vienu liudijimu, kad istorija gyva ne tik archyvuose – ji slypi ir DNR grandinėse, laukiančiose būti perskaitytomis. Ir galbūt, kai kitas kartas paims į rankas kokį senovinį objektą, jis jau nebegalės būti ignoruojamas kaip legendos liekana – gal jis bus raktas į tikrą, gyvą, mokslu grįstą praeitį.
Susisiek: info@idomioji-istorija.lt
© 2025 Idomioji-istorija.lt - Visos teisės saugomos. Sprendimas: Vileikis.lt
