1952 m. Albertui Einšteinui iš tiesų buvo pasiūlyta tapti Izraelio prezidentu. Tai nėra interneto legenda. Po pirmojo Izraelio prezidento Chaimo Weizmanno mirties šalies ambasadorius Jungtinėse Valstijose Abba Ebanas, vykdydamas ministro pirmininko Davido Ben-Guriono pavedimą, kreipėsi į 73 metų fiziką ir paklausė, ar šis sutiktų eiti prezidento pareigas, jei būtų išrinktas Kneseto.

Einšteinas pasiūlymo atsisakė. Jo atsakymas buvo ne vien kukli frazė apie nenorą „eiti į politiką“. Laiške mokslininkas aiškino, kad visą gyvenimą dirbo su objektyviais dalykais ir neturi nei tinkamų gebėjimų, nei patirties dirbti su žmonėmis bei atlikti oficialias valstybės funkcijas. Be to, jam jau buvo 73 metai.

Kodėl Izraelis kreipėsi būtent į Einšteiną?

Izraelio valstybė buvo įkurta tik 1948 m. Pirmasis jos prezidentas Chaimas Weizmannas – žymus chemikas ir sionistų judėjimo lyderis – mirė 1952 m. lapkričio 9 d. Šaliai reikėjo naujo prezidento.

Izraelio prezidento pareigos daugiausia buvo reprezentacinės, todėl garsus pasaulinio autoriteto žmogus galėjo tapti stipriu naujos valstybės simboliu. Einšteinas tuo metu buvo bene žinomiausias žydų kilmės mokslininkas pasaulyje.

Jis ilgus metus rėmė žydų švietimą ir Hebrajų universitetą Jeruzalėje, tačiau jo santykis su politiniu sionizmu buvo sudėtingesnis nei kartais pasakojama. Einšteinas rėmė žydų tautos kultūrinį ir fizinį saugumą, bet kartu kritikavo agresyvų nacionalizmą ir pabrėžė taikaus žydų bei arabų sambūvio būtinybę.

Ką tiksliai pasiūlė Abba Ebanas?

1952 m. lapkričio 17 d. Izraelio ambasadorius JAV Abba Ebanas Einšteinui perdavė oficialų klausimą Ben-Guriono vardu: ar mokslininkas priimtų Izraelio prezidento pareigas, jei Knesetas jį išrinktų.

Laiške aiškiai nurodyta, kad sutikęs Einšteinas turėtų persikelti į Izraelį ir priimti Izraelio pilietybę. Kartu jam buvo pažadėta sudaryti sąlygas tęsti mokslinį darbą.

Tai svarbi detalė: prezidento postas jam nebuvo tiesiog simboliškai „padovanotas“. Izraelio prezidentą renka Knesetas, todėl Einšteinas pirmiausia buvo klausiams, ar apskritai sutiktų būti kandidatu ir eiti pareigas, jei būtų išrinktas.

Kodėl Einšteinas atsisakė?

Einšteino atsakymas buvo pagarbus, tačiau aiškus. Jis rašė esąs giliai sujaudintas pasiūlymo, bet manantis, kad nėra tinkamas tokioms pareigoms.

Jo argumentas buvo praktiškas: mokslininkas visą gyvenimą dirbo su teorinėmis ir objektyviomis problemomis, o prezidento darbas reikalauja gebėjimo vadovauti žmonėms, atstovauti institucijoms, derėtis ir priimti politinius kompromisus.

Einšteinas taip pat minėjo amžių ir silpstančias jėgas. 1952 m. jam buvo 73 metai. Jis gyveno Prinstone, Jungtinėse Valstijose, ir neturėjo noro persikelti į Izraelį bei pradėti naują viešosios tarnybos etapą.

Ar Einšteinas buvo Izraelio pilietis?

Ne. Tuo metu jis buvo Jungtinių Valstijų pilietis. Abba Ebano laiške todėl specialiai pažymėta, kad priėmęs pareigas Einšteinas turėtų persikelti į Izraelį ir įgyti šalies pilietybę.

Tai dar viena priežastis, kodėl populiari formuluotė „Einšteinas buvo išrinktas Izraelio prezidentu, bet atsisakė“ yra netiksli. Jis nebuvo išrinktas – jam buvo pasiūlyta sutikti kandidatuoti į pareigas, kurias būtų turėjęs suteikti Kneseto balsavimas.

Ar Einšteinas iš tiesų rėmė Izraelį?

Taip, tačiau jo pozicija nebuvo besąlygiška. Einšteinas aktyviai rėmė žydų švietimą ir Hebrajų universitetą Jeruzalėje. Jis viešai kalbėjo apie žydų tautos padėtį ir ypač po nacizmo bei Holokausto laikė žydų saugumą itin svarbiu klausimu.

Kartu jis buvo nuoseklus nacionalizmo kritikas ir pasisakė už žydų bei arabų bendradarbiavimą. Todėl jo santykio su Izraeliu nereikėtų supaprastinti iki „entuziastingo sionisto“ ar, priešingai, „Izraelio priešininko“. Jo pozicija buvo humanistinė, dažnai kritiška ir kito kartu su politiniais įvykiais.

Kas tapo prezidentu vietoje Einšteino?

Einšteinui atsisakius, 1952 m. gruodžio mėnesį Knesetas antruoju Izraelio prezidentu išrinko Yitzhaką Ben-Zvi. Jis buvo vienas sionistų judėjimo veikėjų ir Izraelio valstybės kūrėjų.

Ben-Zvi prezidento pareigas ėjo iki savo mirties 1963 m. ir buvo perrinktas dar dviem kadencijoms.

Ar prezidento postas būtų suteikęs Einšteinui didelę politinę galią?

Izraelio prezidentas nėra analogiškas JAV prezidentui. Izraelis yra parlamentinė demokratija, o vykdomosios valdžios centras yra ministras pirmininkas ir vyriausybė. Prezidentas daugiausia atlieka ceremonines bei reprezentacines funkcijas.

Todėl pasiūlymas Einšteinui buvo visų pirma simbolinis. Jo tarptautinis vardas, moralinis autoritetas ir ryšys su žydų kultūriniu gyvenimu būtų suteikę naujai valstybei itin žinomą reprezentacinę figūrą.

Kodėl ši istorija tokia įsimintina?

Einšteino pasiūlymas tapti prezidentu atrodo neįprastas todėl, kad politinės pareigos buvo pasiūlytos žmogui, kurio autoritetas kilo ne iš partinės karjeros, o iš mokslo.

Tačiau svarbiausia detalė yra ne romantizuota pamoka, kad „genijus pasirinko mokslą vietoje valdžios“. Pats Einšteinas sprendimą aiškino daug konkrečiau: jis nemanė turįs savybių, reikalingų oficialioms politinėms pareigoms, ir nenorėjo imtis darbo, kurio negalėtų tinkamai atlikti.

Tai gerai dokumentuotas istorinis epizodas, nes išliko ir Abba Ebano pasiūlymo laiškas, ir Einšteino atsakymas.

Trumpai: faktai apie Einšteino prezidento pasiūlymą

  • Pirmasis Izraelio prezidentas Chaimas Weizmannas mirė 1952 m. lapkričio 9 d.
  • 1952 m. lapkričio 17 d. ambasadorius Abba Ebanas Ben-Guriono vardu kreipėsi į Albertą Einšteiną.
  • Einšteinas buvo klausiams, ar priimtų prezidento pareigas, jei būtų išrinktas Kneseto.
  • Sutikęs jis būtų turėjęs persikelti į Izraelį ir priimti Izraelio pilietybę.
  • Einšteinas pasiūlymo atsisakė, nes nemanė esąs tinkamas dirbti su žmonėmis ir atlikti oficialias politines funkcijas.
  • Antruoju Izraelio prezidentu tapo Yitzhakas Ben-Zvi.

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas