Skirtingai nei daugelis literatūrinių personažų, kurie gimsta tik autorių vaizduotėje, garsusis Grafas Drakula turi labai realų įkvėpimo šaltinį. XIX a. pabaigoje rašytojas Bramas Stokeris, kurdamas savo siaubo romaną „Drakula“, pasitelkė ne tik folklorą bei vampyrų legendas, bet ir istorinius faktus. Jo pagrindinis veikėjas – Grafas Drakula – buvo paremtas tikru valdovu iš Vidurio Europos, žinomu kaip Vladas III, dar vadinamas Vlad Palaišiu arba Vlad Tepes. Šis XV a. Valachijos monarchas įėjo į istoriją dėl savo nuožmumo, kruvinų metodų ir ypatingo pomėgio bausti priešus pasmeigiant juos ant kuolų. Būtent ši reputacija padarė jį vienu labiausiai bauginančių valdovų, o vėliau – ir literatūriniu siaubo ikona.
Vladas III gimė 1431 m. Transilvanijoje, o jo šeima priklausė Drakulos ordinui – slaptai karinei brolijai, kovojusiai prieš Osmanų imperiją. Iš šio ryšio su ordinu jis gavo ir savo garsųjį vardą „Drakula“, kuris reiškia „Drakono sūnus“. Vladas tapo Valachijos valdovu ne vieną kartą, nes jo gyvenimą nuolat lydėjo politinės intrigos, išdavystės ir kova dėl sosto.
Vladas garsėjo kaip ypač griežtas valdovas, kuris valdė savo kraštą geležine ranka. Jo bausmės metodai stebino net to laikmečio kontekstą. Labiausiai jis išgarsėjo dėl priešų impalavimo – gyvų žmonių pasmeigimo ant ilgo kuolo. Šis žiaurus metodas ne tik kėlė siaubą, bet ir tarnavo kaip psichologinis ginklas priešus gąsdinti. Pasakojama, kad prie jo pilies sienų stovėjo šimtai kūnų, pasmeigtų ant kuolų, o Vladas ramiai pietaudavo stebėdamas šį makabrišką vaizdą.
Tokios istorijos pasklido po Europą ir pavertė jį „žiauriausio valdovo“ simboliu. Osmanų imperijos kariams, kurie bandė įsiveržti į jo valdas, Vladas kėlė ypatingą baimę. Kai kuriais atvejais priešai bėgdavo vien tik išvydę ištisas miškų pavidalo kuolų eiles, kuriose dar trūkčiojo pusiau gyvi žmonės.
Vladas buvo ne vien kraugerys, bet ir valdovas, kuris siekė sustiprinti savo kraštą. Jis įvedė griežtas tvarkas, kovojo su korupcija, baudė vagis ir netgi bandė užtikrinti sąžiningumą prekyboje. Vis dėlto šios priemonės buvo tokios brutalios, kad jo paties pavaldiniai jį dažnai bijojo labiau nei Osmanų karių.
Istoriniai šaltiniai apie Vladą yra nevienareikšmiai. Kai kurie jį vaizduoja kaip nuožmų tironą, kuris mėgavosi krauju ir skausmu, kiti – kaip griežtą, bet efektyvų valdovą, kuris sugebėjo apsaugoti savo žemę nuo Osmanų grėsmės. Nepaisant to, jo vardas neatsiejamai tapo siejamas su krauju, mirtimi ir siaubu.
Būtent ši reputacija tapo idealiu pagrindu literatūriniam personažui. Bramas Stokeris, rašydamas savo romaną, rėmėsi tiek rumunų folkloro vampyrų istorijomis, tiek Vlado Palaišio žiaurumo legendomis. Todėl Grafas Drakula tapo ne tik vampyrų, bet ir pačios žiauriausios istorinės valdžios simboliu.
Romane „Drakula“ pavaizduotas personažas nėra tiksli Vlado biografija, tačiau aiškios paralelės akivaizdžios. Stokeris suteikė savo veikėjui kilmę Transilvanijoje, padarė jį aristokratu, kurį gaubia kraujo ir siaubo aura. Nors romane Drakula yra nemirtingas vampyras, maitinantis žmonių krauju, tikrojo Vlado reputacija dėl „kraujo troškimo“ suteikė šiam personažui dar daugiau autentiškumo.
Įdomu tai, kad pačioje Rumunijoje Vladas Palaišys vertinamas nevienareikšmiškai. Kai kuriems jis yra tautos didvyris, nes drąsiai stojo prieš Osmanų imperiją, kitiems – tironas, kurio vardas siejasi tik su žiaurumu. Vis dėlto pasaulio kultūroje jis jau neatskiriamai susijęs su vampyrų mitu.
Grafas Drakula – tai literatūrinis personažas, kurio šaknys slypi tikroje istorijoje. Vladas Palaišys, Valachijos valdovas, savo žiaurumu ir krauju aptaškyta reputacija įkvėpė vieną garsiausių siaubo romano herojų. Stokerio „Drakula“ tapo amžinu gotikinės literatūros simboliu, o Vlad Palaišys – vienu labiausiai atpažįstamų istorinių personažų pasaulyje.
Ši istorija primena, kaip tikri įvykiai ir asmenybės gali tapti legendų bei mitų pagrindu. Istorija apie Vladą, „kuolų miško valdovą“, įrodė, kad kartais tikrovė būna baisesnė už literatūrą.
Susisiek: info@idomioji-istorija.lt
© 2025 Idomioji-istorija.lt - Visos teisės saugomos. Sprendimas: Vileikis.lt
