Kečupas buvo vaistas: pamiršta 19 a. medicinos istorija

Šiandien kečupas mums – tai tiesiog populiarus pagardas prie bulvyčių, mėsainių ar dešrainių. Bet ar žinojai, kad XIX amžiuje kečupas buvo parduodamas kaip vaistas? Ir ne bet koks vaistas – o oficialiai rekomenduotas nuo virškinimo sutrikimų ir viduriavimo.

Skamba kaip netikėtai atrasta tiesa iš močiutės žolynų knygos, bet tai – autentiška JAV medicinos istorijos dalis, kurią verta pažinti.

Kečupas – ne iš karto tapo padažu

Pirmiausia svarbu žinoti, kad kečupo kilmė nėra tokia, kokią dažnai įsivaizduojame. Žodis „ketchup“ kilo iš Kinijos žuvies padažo pavadinimo kê-tsiap, o į Europą šis terminas atėjo per jūrininkus. Iš pradžių kečupas net neturėjo pomidorų – jį gamindavo iš grybų, riešutų, ančiuvių ar net moliuskų.

Tik XIX amžiaus pradžioje JAV pradėta eksperimentuoti su pomidorų pagrindu pagamintu kečupu. Ir tuomet prasidėjo neįtikėtina istorija…

Daktaras, kuris tikėjo pomidorų galia

1834 metais Ohajo valstijoje dirbęs gydytojas Johnas Cookas Bennettas pradėjo skleisti idėją, kad pomidorai turi stiprų gydomąjį poveikį. Jis tvirtino, kad pomidoruose yra ypatingų medžiagų, galinčių palengvinti skrandžio veiklą, gydyti viduriavimą ir net pagerinti bendrą sveikatą.

Jis sukūrė pomidorų ekstrakto receptą, kuris labai priminė tai, ką šiandien vadiname kečupu. Cookas jį pradėjo pardavinėti piliulėmis, pateikdamas kaip natūralų vaistą nuo skrandžio problemų.

Greitai radosi ir daugiau gamintojų, kurie sekė jo pavyzdžiu – pomidorų kečupas tapo medicinos produktu.

Kada kečupas tapo tuo, ką valgome šiandien?

Iki XIX a. pabaigos, suklestėjus konservavimo technologijoms ir masinei gamybai, kečupas iš vaisto virto padažu. Tokie prekių ženklai kaip Heinz pradėjo gaminti saldžiau pagardintą, tankesnį kečupą, kurį žinome šiandien.

Medicininės jo savybės buvo pamirštos, o kečupas perėmė virtuvės sceną, tapdamas mėgstamu viso pasaulio stalų palydovu.

Ši istorija dar kartą parodo, kaip žmonių požiūris į maistą keičiasi per laiką. Šiandien mes vargu ar naudotume kečupą nuo skrandžio skausmo, tačiau prieš beveik 200 metų tai buvo rimta ir mokslininkų palaikoma praktika. Galbūt kitą kartą, kai spausti kečupo ant bulvyčių – prisiminsi, kad kažkada jis buvo gydytojo recepto dalis!