Nors šiandien tokia idėja atrodo šokiruojanti ir net neįsivaizduojama, XVII–XVIII amžiaus Europoje egzistavo keista, bet tam laikotarpiui elitui patraukli pramoga, vadinama lapės mėtymu. Šis užsiėmimas buvo populiarus tarp aristokratų ir karališkųjų rūmų atstovų, kurie ieškojo vis naujų būdų linksmintis ir išsiskirti. Lapės mėtymas buvo ne tik žiaurus sportas, bet ir savotiškas statuso demonstravimas, atspindėjęs to meto požiūrį į gyvūnus, pramogas bei socialinę hierarchiją. Norint suprasti, kodėl toks užsiėmimas galėjo tapti pramoga, verta pažvelgti į jo atsiradimo aplinkybes, taisykles ir platesnį kultūrinį kontekstą.
Lapės mėtymas, vokiškai vadintas „Fuchsprellen“, atsirado Vokietijoje ir greitai paplito tarp Europos aristokratų. Šis „sportas“ buvo ypač populiarus XVII–XVIII amžiuje, kai pramogos buvo glaudžiai susijusios su socialiniu statusu ir galios demonstravimu. Tai buvo laikmetis, kai medžioklė, riterių turnyrai ar įvairios gyvūnų kovos laikytos prestižinėmis veiklomis. Todėl nenuostabu, kad tokia brutaloka pramoga galėjo būti priimta kaip tinkama aukštuomenei.
Pati idėja gimė iš tuometinės aristokratų aistros žaidimams su gyvūnais. Tai buvo laikotarpis, kai gyvūnų teisės neegzistavo, o jų naudojimas pramogoms buvo įprasta praktika. Lapės, žinomos dėl savo vikrumo ir gudrumo, buvo pasirinktos kaip tinkamos šiam „žaidimui“. Tačiau lapė nebuvo vienintelis gyvūnas – kartais naudotos kiškiai, barsukai ar net vilkai, kas dar labiau pabrėžia šio užsiėmimo keistumą šių dienų akimis.
Lapės mėtymo populiarumą skatino ne tik pramogos poreikis, bet ir noras parodyti valdžią. Aristokratai, dalyvaudami tokiuose renginiuose, tarsi įrodydavo savo galią ne tik prieš gamtą, bet ir prieš patį gyvūną, kuris simboliškai vaizdavo laukinę, nevaldomą jėgą. Todėl ši pramoga turėjo ir simbolinę reikšmę – tai buvo civilizacijos triumfo prieš gamtą demonstracija.
Nors pavadinimas gali skambėti paprastai, lapės mėtymas turėjo gana aiškiai apibrėžtą „technologiją“. Į specialiai paruoštą aikštę būdavo atvedami gyvūnai – dažniausiai lapės, bet kartais ir kiti žvėreliai. Du žmonės laikydavo ilgą drobinę ar odinę juostą, tarsi didelę virvę ar tinklą, kurios viduryje būdavo padedamas gyvūnas. Sinchroniškai timptelėjus į viršų, gyvūnas būdavo metamas aukštyn į orą. Kuo aukščiau ir toliau jis nuskrisdavo, tuo didesnis būdavo žiūrovų susižavėjimas.
Renginiai dažniausiai vykdavo iškilmingai, dalyvaujant ne tik bajorams, bet ir valdovams. Pavyzdžiui, istoriniuose šaltiniuose minima, kad Saksonijos kurfiurstas Augustas II Stiprus rengė tokius pasirodymus savo dvare. Kartais vieno renginio metu būdavo naudojama dešimtys ar net šimtai gyvūnų.
Žiūrovai ne tik stebėdavo, bet ir vertindavo dalyvių meistriškumą. Aukštai išmesta lapė ar neįprastai toli nuskridęs žvėrelis buvo laikomas sėkmingu pasirodymu. Tačiau, nors tai vadinta „sportu“, iš tiesų tai buvo daugiau spektaklis, kurio esmė buvo ne varžytuvės, o linksminti publiką.
Reikia pabrėžti, kad šiuolaikiniam žmogui toks reginys atrodo žiaurus. Dažnai gyvūnai mėtomi sužalodavo ar net žūdavo. Vis dėlto tuometinė visuomenė į tai žiūrėjo kitaip – gyvūnų skausmas buvo nepastebimas arba tiesiog ignoruojamas, nes svarbiausia buvo pramoga ir aristokratų susibūrimo pompastika.
Kodėl tokia keista ir žiauri pramoga galėjo tapti madinga tarp Europos elitų? Atsakymas slypi to meto socialinėse normose ir aristokratijos gyvenimo būde. XVII–XVIII amžiaus aukštuomenė ieškojo išskirtinių būdų linksmintis ir tuo pačiu pademonstruoti savo statusą. Paprastos liaudiškos pramogos jiems buvo per menkos, todėl reikėjo kažko išskirtinio, kas būtų prieinama tik išrinktiesiems.
Lapės mėtymas buvo puikus tokios išskirtinumo politikos pavyzdys. Renginiai buvo brangūs – reikėjo užtikrinti gyvūnų tiekimą, specialias aikštes, aptarnaujančius žmones. Todėl šia pramoga galėjo mėgautis tik turtingieji. Tai buvo tarsi simbolinis elito uždarumo ženklas: ne kiekvienas galėjo dalyvauti, todėl dalyvavimas buvo privilegija.
Be to, lapės mėtymas atspindėjo tuometinę požiūrį į gamtą. Gyvūnai buvo laikomi žmogaus nuosavybe, o jų skausmas nesulaukė jokio empatijos. Atvirkščiai – sugebėjimas valdyti, naudoti ar net kankinti gyvūną buvo laikomas civilizacijos pranašumu. Tokiu būdu pramoga tapo simboliniu galios, dominavimo ir kontrolės įrankiu.
Reikėtų nepamiršti ir pramogos socialinės funkcijos. Renginiai būdavo organizuojami kaip didžiulės šventės, kuriose dalyvaudavo aristokratijos atstovai iš įvairių kraštų. Tai buvo puiki proga sustiprinti socialinius ryšius, megzti politinius kontaktus ar tiesiog pademonstruoti prabangą ir galimybes. Kitaip tariant, lapės mėtymas buvo ne tik sportas, bet ir visuomeninis įvykis, turėjęs platesnę reikšmę nei paprasta pramoga.
Nors XVII–XVIII amžiuje lapės mėtymas buvo madinga pramoga, ilgainiui visuomenės požiūris į gyvūnus ėmė keistis. Apšvietos epochoje pradėta daugiau kalbėti apie moralę, žmogaus teises, o kartu kilo ir pirmosios diskusijos apie gyvūnų gerovę. Nors šios idėjos iš pradžių buvo ribotos, jos pamažu formavo nuostatą, kad gyvūnai taip pat nusipelno humaniško elgesio.
XIX amžiuje tokios pramogos, kaip lapės mėtymas, tapo nebepopuliarios. Augantis urbanizacijos lygis, pramogų įvairovė bei kintančios moralinės normos lėmė, kad šis užsiėmimas buvo pamirštas. Vis daugiau žmonių ėmė laikyti jį barbarišku, nederačiu civilizuotai visuomenei.
Šiandien lapės mėtymas atrodo ne tik šokiruojantis, bet ir neįtikėtinas. Tai priminimas, kaip greitai keičiasi visuomenės vertybės ir kaip anksčiau priimtinos pramogos vėliau tampa pasmerkimo objektais. Dabartiniu požiūriu toks elgesys su gyvūnais būtų laikomas žiauriu ir nusikalstamu. Gyvūnų apsaugos organizacijos, teisės aktai ir visuomenės sąmoningumas rodo, kad per kelis šimtmečius žmonijos santykis su gyvūnais pasikeitė kardinaliai.
Tačiau lapės mėtymo istorija nėra vien tik smalsi praeities detalė. Ji leidžia geriau suprasti, kokį kelią nuėjo mūsų civilizacija, kaip evoliucionavo požiūris į gamtą ir gyvūnus. Tai taip pat įspėjimas, kad kai kurios šiandieninės pramogos, kurios mums atrodo normalios, ateities kartoms gali pasirodyti tokios pat šokiruojančios, kaip mums atrodo lapės mėtymas.
Lapės mėtymas – tai keista, bet istoriškai įdomi XVII–XVIII amžiaus Europos pramoga, atspindėjusi to meto aristokratijos požiūrį į gyvūnus, pramogas ir statusą. Tai buvo ne tik smalsus užsiėmimas, bet ir socialinės galios demonstravimas, prabangos bei privilegijų simbolis. Nors šiandien tokia pramoga atrodo barbariška, ji atskleidžia, kokie skirtingi buvo žmonių santykiai su gyvūnais praeityje. Lapės mėtymo istorija yra priminimas, kad mūsų vertybės nėra amžinos – jos nuolat keičiasi, o tai, kas vakar buvo norma, šiandien gali tapti pasmerkimu.
Susisiek: info@idomioji-istorija.lt
© 2025 Idomioji-istorija.lt - Visos teisės saugomos. Sprendimas: Vileikis.lt
