Virvės Traukimas buvo Olimpinė Sporto Šaka

Trumpa istorija apie virvės traukimo sugrįžimą į praeitį

Nors šiais laikais virvės traukimas dažniausiai siejamas su mokyklinėmis sporto šventėmis ar bendruomenės renginiais, šis sportas kadaise turėjo kur kas didesnę svarbą – jis buvo oficiali vasaros olimpinių žaidynių dalis. Tarp 1900 ir 1920 metų ši disciplina net penkis kartus pasirodė olimpinėje programoje, o šalyse, kuriose dominavo komandinės vertybės ir fizinė ištvermė, virvės traukimas tapo iššūkiu, atskleidžiančiu tiek jėgą, tiek taktiką.

Virvės traukimas į olimpines žaidynes buvo įtrauktas kaip lengvosios atletikos rungties dalis, o tai reiškė, kad jis buvo laikomas viena iš sportinių disciplinų, vertinamų taip pat rimtai kaip sprintas ar šuolis į tolį. Per dvidešimt metų šis sportas subūrė įvairių šalių stipriausius atletus, kurie rungėsi ne tik dėl asmeninio prestižo, bet ir siekdami parodyti savo tautos galybę.

Didžiausios pergalės – Britanijos dominavimas

Tarp visų dalyvavusių šalių labiausiai išsiskyrė Didžioji Britanija, kuri pasiekė reikšmingų laimėjimų – jos komandos iškovojo net 5 medalius, daugiau nei bet kuri kita šalis. Jungtinės Amerikos Valstijos taip pat parodė aukštą lygį, pasiekdamos 3 medalius per šį laikotarpį. Britai turėjo pranašumą – jų komandos dažnai buvo sudarytos iš policijos pajėgų narių, tokių kaip garsioji Londono policijos komanda „City of London Police“, kurie pasižymėjo išskirtine fizine ištverme ir komandinės strategijos išmanymu.

Virvės traukimo rungties ypatumai

Skirtingai nei šiuolaikinėse žaidynėse, kur individualios sporto šakos dažnai pabrėžia asmeninį talentą, virvės traukimas reikalavo išskirtinės komandinės sinchronizacijos. Kiekvienoje komandoje dalyvaudavo po aštuonis sportininkus, o pergalę lėmė ne tik jų fizinė jėga, bet ir gebėjimas dirbti kaip vienas organizmas. Laimėdavo ta komanda, kuri per tam tikrą laiką sugebėdavo patraukti kitą komandą per pažymėtą ribą.

Dvikovos dažnai būdavo įtemptos ir trukdavo ilgiau nei įprasta, nes dalyviai nesunkiai galėjo patekti į aklavietę, kur nei viena pusė negalėjo dominuoti. Tokiais atvejais būdavo priimami sprendimai pagal laiką arba organizuojami pakartotiniai traukimo seansai.

Kodėl virvės traukimas dingo iš olimpinių žaidynių?

Nepaisant populiarumo, 1920 metais virvės traukimas buvo pašalintas iš olimpinės programos. Viena iš pagrindinių priežasčių buvo Tarptautinio olimpinio komiteto noras sumažinti programos apimtį ir orientuotis į sporto šakas, kurios turėjo aiškesnę tarptautinę struktūrą. Be to, tuo metu dar nebuvo stipriai susiformavusios tarptautinės virvės traukimo federacijos, o tai apsunkino sporto standartizavimą.

Nepaisant to, sportas neišnyko visiškai – šiais laikais jis gyvuoja per Tarptautinę virvės traukimo federaciją (TWIF), organizuojančią pasaulio čempionatus ir siekiančią sugrąžinti šią sporto šaką į olimpines žaidynes kaip demonstracinę ar net oficialią rungtį.

Ar virvės traukimas sugrįš į olimpines žaidynes?

Diskusijos apie virvės traukimo sugrįžimą į olimpines žaidynes tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį. Nors Tarptautinis olimpinis komitetas kol kas nepriėmė sprendimo dėl šios sporto šakos atkūrimo, pastaraisiais metais daugėja iniciatyvų, skatinančių jos atgimimą. Viena iš idėjų – įtraukti virvės traukimą į Jaunimo olimpines žaidynes arba pristatyti jį kaip demonstracinę rungtį per vasaros žaidynes, siekiant įvertinti auditorijos susidomėjimą.

TWIF organizacija aktyviai dirba šia kryptimi, stiprina šalių narystę, organizuoja tarptautinius turnyrus ir siekia įtikinti olimpinius sprendimų priėmėjus, kad virvės traukimas turi istorinį ir sportinį pagrindą būti sugrąžintas į aukščiausio lygio varžybas.

Virvės traukimas – tai ne tik fizinės jėgos išbandymas, bet ir gilias komandos vertybes puoselėjanti sporto šaka, kuri turi turtingą olimpinę istoriją. Nors šiandien ji dažniausiai lieka už profesionalaus sporto ribų, verta prisiminti, kad daugiau nei prieš šimtmetį virvės traukimas stovėjo šalia tokių klasikinių rungčių kaip bėgimas ar šuolis į aukštį. Galbūt artimiausioje ateityje ši sporto šaka vėl išvys olimpinį šviesą – kaip priminimą apie garbingą praeitį ir išliekamąją vertę.