120 laivų nuolaužų Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų (XIX–XX a.)

Baltijos jūros dugnas prie Lietuvos krantų slepia neįtikėtiną istorijos lobyną – daugiau nei 120 nuskendusių laivų nuolaužų, dauguma jų menančios XIX–XX amžių. Šie atradimai galėtų papasakoti dar nežinotų istorijų apie prekybą, jūrinius karus, žmonių migraciją ir kasdienybę jūroje, tačiau didelė jų dalis vis dar lieka neatrasta, netirta ar neapsaugota.

Istoriniai laivai – tylūs liudininkai jūrų istorijos

Pasak LRT šaltinių, nors po vandeniu aptikta per 120 laivų liekanų, kultūros vertybių registre įrašyta tik 18. Tai reiškia, kad dauguma jų nėra oficialiai dokumentuotos, o jų archeologinė ir istorinė vertė – neištirta. Kiekviena šių nuolaužų galėtų pateikti vertingos informacijos apie:

• XIX–XX a. prekybos maršrutus tarp Rytų ir Vakarų Europos
• Laivybos technologijų raidą Baltijos regione
• Karinius konfliktus, ypač Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metu
• Jūrininkų buitį, įrangą, krovinį ir kultūrinius pėdsakus

Kodėl tiek daug laivų nuskendo prie Lietuvos krantų?

Baltijos jūra nuo seno buvo aktyvus prekybos ir karinių konfliktų regionas, kur sudėtingos oro sąlygos, seklios vietos ir tankus laivybos srautas kėlė pavojų laivams. Prie Lietuvos krantų – ypač ties Klaipėda, Šventąja ir Kuršių nerija – susiformavo pavojingos navigacinės zonos, kuriose dėl audrų, karo veiksmų ar navigacijos klaidų nuskendo dešimtys laivų.

Pavyzdžiui:

• Kai kurios nuolaužos datuojamos XIX a. pradžia, kai Baltijos jūra buvo viena svarbiausių medienos, grūdų, druskos ir žuvies transportavimo arterijų.
• Kiti laivai siejami su Pirmuoju ar Antruoju pasauliniais karais, kai Baltija buvo strategiškai svarbi teritorija, o laivai – dažni taikiniai.
• Taip pat aptinkama pokario laikotarpio nuolaužų, kai žvejyba ir laivybos intensyvumas nesumažėjo, o kartais net didėjo, ypač sovietmečiu.

Kodėl daugelis nuolaužų dar neištirtos?

Nepaisant didelio istorinio potencialo, daugelis šių objektų vis dar nesulaukė profesionalių archeologinių tyrimų. To priežastys – įvairios:

• Finansavimas: po vandeniu atliekami tyrimai yra brangūs, reikalaujantys specialios įrangos, narų, konservavimo priemonių.
• Žinių trūkumas: kai kurios nuolaužos atrandamos atsitiktinai žvejų tinkluose ar narų ekspedicijose, bet lieka be tolimesnių tyrimų.
• Teisinės spragos: ne visos nuolaužos automatiškai laikomos kultūros paveldu, tad jų apsauga nėra užtikrinta.

Visa tai rodo, kad po vandeniu slypi didžiulis, bet pažeidžiamas mūsų istorijos paveldas, kurio reikšmė – neįkainojama tiek kultūriškai, tiek edukacine prasme.

Baltijos jūra – po vandeniu saugoma istorija

Baltijos jūros aplinka išsiskiria vienu ypatingu bruožu – santykinai šaltas, gėlesnis ir mažai deguonies turintis vanduo padeda geriau išsaugoti organinius daiktus, tokius kaip medieną, audinius ar net maisto likučius. Tai reiškia, kad šios nuolaužos gali būti išlikusios itin geros būklės, o jų tyrimas galėtų pateikti unikalių radinių.

Dėl to vis dažniau kalbama apie Baltijos jūros kaip „po vandeniu esančio muziejaus“ potencialą – tokios šalys kaip Švedija, Suomija ar Estija jau aktyviai investuoja į savo jūrinių nuolaužų tyrimus ir saugojimą. Lietuva taip pat turi šansą tapti šio paveldo lyderė, tačiau tam reikia kryptingo dėmesio, finansavimo ir visuomenės informavimo.

Per 120 nuskendusių laivų Baltijos jūros dugne prie Lietuvos – tai tylūs istorijos liudytojai, slepiantys vertingą informaciją apie mūsų praeitį. Kol kas tik nedidelė jų dalis pripažinta kultūros paveldu, tačiau kiekvienas jų – tai neatrasta galimybė pažinti mūsų jūrinę istoriją, stiprinti tautinį identitetą ir net kurti naujas edukacines bei turizmo kryptis.

Baltija – ne tik mūsų langas į pasaulį, bet ir istorinis veidrodis po bangomis.