Kas nutiko Roanoako kolonistams? Tai klausimas, kuris daugiau nei 400 metų kamuoja istorikus, archeologus ir paslapčių mėgėjus. 1587 m. į dabartinę Šiaurės Karolinos teritoriją atvykusi Anglijos kolonistų grupė dingo be pėdsako. Iki šiol ši istorija žinoma kaip „dingusi Roanoako kolonija“ – pirmoji paslaptingai išnykusi britų gyvenvietė Šiaurės Amerikoje.
XVI a. pabaigoje Anglija, vadovaujama karalienės Elžbietos I, siekė tapti kolonijine imperija. Norint atsverti ispanų įtaką Naująjame pasaulyje, buvo būtina įkurti nuolatinę gyvenvietę Amerikoje. 1587 m. siras Walteris Raleigh’as (Valteris Ralis), gavęs karalienės leidimą, organizavo trečiąją ekspediciją į Šiaurės Ameriką. Ši grupė turėjo sukurti pirmąją nuolatinę anglų koloniją – Roanoake saloje, esančioje prie dabartinės Šiaurės Karolinos krantų.
Koloniją sudarė apie 115 žmonių, tarp jų – moterys ir vaikai, kas buvo neįprasta tokių ekspedicijų metu. Tai rodė, kad jų tikslas buvo ne tik tyrinėjimas ar prekyba, bet ir tikras gyvenvietės kūrimas.
Vienas iš žinomiausių istorijos faktų – čia gimė pirmasis anglų kūdikis Naujojoje žemėje – Virginia Dare. Tačiau šis džiaugsmingas įvykis netrukus pasimiršo dėl didėjančių problemų: trūko maisto, kilo konfliktai su vietiniais indėnais, o kolonistai negaudavo pastiprinimo iš Europos.
Kolonijos vadovas Johnas White’as (Virginijos Dare senelis) grįžo į Angliją atsigabenti papildomų išteklių. Tačiau dėl Anglijos karo su Ispanija jo sugrįžimas atidėtas net trejiems metams.
Kai 1590 m. White’as grįžo į Roanoako salą, visų kolonistų pėdsakai buvo dingę. Namai buvo išardyti, aplink nebuvo nei žmonių, nei kūnų. Vienintelis likęs ženklas – užrašas „CROATOAN“, išraižytas į medį, ir trumpesnis užrašas „CRO“ ant kito medžio.
White’as tai interpretavo kaip nuorodą, kad kolonistai galėjo persikelti į Croatoan salą (dabartinė Hatteras sala), kur gyveno palankiai nusiteikusi indėnų gentis. Tačiau dėl audros ir blogų orų paieškos buvo nutrauktos – ir niekada neatnaujintos.
Iki šiol egzistuoja kelios teorijos, bandančios paaiškinti kolonijos dingimą:
Ši teorija remiasi užrašu „CROATOAN“. Manoma, kad kolonistai persikėlė pas draugiškus indėnus, asimiliavosi ir gyveno toliau. Yra net pastebėjimų, kad kai kurios vietinės gentys vėliau turėjo šviesesnę odą ir akis, tačiau įrodymų trūksta.
Kiti spėja, kad koloniją ištiko badas, o žmonės mirė arba buvo priversti išsiskirstyti. Nors masinių kapaviečių nerasta, prasta mityba ir ligos tuo metu buvo dažna problema.
Nors Croatoan gentis buvo draugiška, kitos gentys, pvz., Secotan, buvo agresyvesnės. Galėjo įvykti susidūrimai, o kolonija sunaikinta.
Kai kurie istorikai mano, kad kolonistai galėjo pabandyti išsikraustyti į žemyną ar kitą salą, tačiau nebeturėjo išteklių išgyventi. Be nuoseklių paieškų, jų pėdsakai pradingo amžiams.
XXI amžiuje archeologai vis dar tiria šį atvejį. Yra atrasta anglų stiliaus dirbinių Croatoan teritorijoje ir šalia esančiose vietovėse, tačiau tvirtų įrodymų, kad tai – Roanoako kolonistų palikimas, kol kas nėra.
Be to, Dare Stones – serija akmenų, tariamai rašytų dingusių kolonistų, buvo rasti XX a., bet jų autentiškumas vis dar ginčijamas.
Susisiek: info@idomioji-istorija.lt
© 2025 Idomioji-istorija.lt - Visos teisės saugomos. Sprendimas: Vileikis.lt