1590 m. rugpjūčio 18 d. grįžęs į Roanoako salą dabartinėje Šiaurės Karolinoje, anglų kolonijos gubernatorius Johnas White’as rado gyvenvietę be jos gyventojų. Ant tvoros buvo išraižytas žodis „CROATOAN“, o ant medžio – trumpesnis „CRO“. Niekas nerodė, kad kolonistai būtinai buvo žuvę per mūšį. Todėl vadinamoji „dingusi kolonija“ iš tikrųjų yra istorija apie nutrūkusią anglų ryšių grandinę ir iki šiol nežinomą persikėlusių ar išsibarsčiusių žmonių likimą.
Kas 1587 m. atvyko į Roanoaką?
1587 m. į Šiaurės Amerikos pakrantę atvyko 118 anglų vyrų, moterų ir vaikų kolonistų grupė. Ekspediciją rėmė seras Walteris Raleigh’as, o jos gubernatorius buvo Johnas White’as.
Ankstesni bandymai įkurti nuolatinę gyvenvietę regione patyrė sunkumų. Naujoji grupė norėjo sukurti ilgesnį laiką veikiančią bendruomenę, tačiau maisto ir kitų išteklių trūkumas, santykiai su vietinėmis tautomis bei geografijos nežinojimas darė šią užduotį labai sudėtingą.
Virginia Dare ir ankstyvoji kolonijos istorija
1587 m. rugpjūtį kolonijoje gimė Virginia Dare – anglų kolonistų vaikas, tradiciškai vadinamas pirmuoju Anglijos kilmės kūdikiu, gimusiu dabartinių JAV teritorijoje. Tai nereiškia, kad ji buvo pirmasis Europos kilmės kūdikis visuose Amerikos žemynuose.
Gimimas tapo svarbiu vėlesnės kolonijinės atminties simboliu. Tačiau tuo metu kolonijos išlikimo padėtis buvo labai trapi.
Kodėl White’as grįžo į Angliją?
Netrukus po atvykimo kolonistai nusprendė išsiųsti gubernatorių į Angliją paprašyti daugiau atsargų bei paramos. White’as išvyko 1587 m. pabaigoje.
Jo grįžimą sutrukdė Anglijos konfliktas su Ispanija ir pasiruošimas Ispanijos Armados puolimui. Vėliau finansinės ir logistinės problemos dar labiau atidėjo ekspediciją. Gubernatorius į salą grįžo tik 1590 m. – praėjus beveik trejiems metams.
Ką White’as rado 1590 m.?
JAV Nacionalinio parko tarnyba dokumentuoja du užrašus: „CRO“ ant medžio ir „CROATOAN“ ant palisados. Nebuvo aiškių prievartinio išsikėlimo ar paskutinio desperatiško pasipriešinimo žymių.
White’as manė, kad užrašas reiškia persikėlimą į Croatoan – salą ar bendruomenės teritoriją, kuri šiandien dažnai siejama su Hateraso sala. Jis bandė plaukti ten, tačiau audra sutrukdė ir teko grįžti į Angliją.
Ar kolonistus nužudė vietiniai gyventojai?
Tai tik viena iš seniau siūlytų hipotezių, bet ne patvirtinta istorija. Kolonistai palaikė ir įtemptus, ir draugiškus ryšius su skirtingomis vietinėmis bendruomenėmis. Dar prieš White’ui išvykstant anglų grupė net buvo klaidingai užpuolusi draugiškus Croatoan žmones.
Todėl šios istorijos nereikia pateikti kaip „indėnai užpuolė ir išžudė visą koloniją“. Šaltiniai tokio aiškaus įvykio nepatvirtina.
Persikėlimo ir įsiliejimo hipotezė
Istorikai svarsto, kad dalis kolonistų galėjo persikelti pas vietinius Croatoan žmones arba į kitą regiono vietovę. Galbūt bendruomenė išsiskirstė į kelias grupes, ieškodama maisto ir saugumo.
Šią hipotezę palaiko pats užrašas ir aplinkybė, kad 1590 m. nebuvo akivaizdžių kovos pėdsakų. Tačiau nėra pakankamo archeologinių ir genealoginių įrodymų rinkinio, kuris leistų atsekti visų 118 kolonistų likimą.
Ar tai tikrai „neišsprendžiama istorijos paslaptis“?
Ne visai. Yra pakankamai duomenų atmesti daliai fantastinių versijų, tačiau trūksta informacijos galutiniam įvykių scenarijui rekonstruoti. Gali būti, kad kolonistai išliko, susijungė su vietinėmis bendruomenėmis ar migravo į žemyną. Kai kurie, žinoma, galėjo žūti nuo ligų, bado ar konfliktų.
Tiksliausia išvada: Roanoako kolonistai nepaslaptingai išgaravo; 1590 m. jų buvusioje vietoje tiesiog nebebuvo. „CROATOAN“ buvo užuomina apie galimą persikėlimą, bet ne galutinis jų likimo įrodymas.
Atskiras straipsnis nagrinėja šių kolonistų likimo hipotezes – persikėlimą į Haterasą, kelią į žemyną ir archeologinius radinius: kur galėjo pasitraukti Roanoko kolonistai?.
Parašykite komentarą