„Bloody Mary“ kokteilio istorija nėra vienas patvirtintas pasakojimas apie gėrimą, iš pradžių vadintą „Kraujo kibiru“. XX a. trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečių Paryžiaus bei Niujorko barų aplinkoje atsirado keli skirtingi pomidorų sulčių ir stipriųjų gėrimų mišiniai. Dėl autorystės ginčijasi bent dvi svarbios tradicijos: amerikiečių barmeno Fernand’o Petiot ir pramogų pasaulio atstovo George’o Jesselio. Vieno įrodyto „išradėjo“ nėra.
Kas buvo Fernandas Petiot?
Fernandas Petiot dirbo Paryžiaus bare „Harry’s New York Bar“, kur tarpukariu lankėsi daug amerikiečių ir kitų užsieniečių. Vėlesniuose interviu jis pasakojo apie ankstyvus pomidorų sulčių mišinius, o persikėlęs į Niujorką dirbo garsiajame viešbučio „St. Regis“ bare.
Petiot teigė, kad būtent jis patobulino pomidorų sulčių ir degtinės mišinį prieskoniais, suteikdamas jam šiandien atpažįstamą skonį. Tačiau jo asmeniniai prisiminimai buvo užrašyti gerokai po nurodomų įvykių, todėl istorikai ieško ir to meto meniu bei receptų.
Kodėl minimas George’as Jesselis?
Niujorko pramogų pasaulio žvaigždė George’as Jesselis taip pat tvirtino sukūręs ankstyvą pomidorų sulčių ir degtinės mišinį. Jo istorijoje gėrimas susijęs su vakarėlio ar pagirių kontekstu.
„Oxford Companion to Spirits and Cocktails“ tyrimus cituojantys istorikai pažymi, kad abi autorystės pretenzijos turi spragų. Jesselio pasakojimas gali būti susijęs su paprastesniu mišiniu, o Petiot – su labiau prieskoniais pagardinta vėlesne versija. Nėra pagrindo vieno asmens pareiškimą laikyti galutiniu atsakymu.
Ar pirmasis pavadinimas buvo „Bucket of Blood“?
Tai nėra įrodyta. Vėlesniuose Petiot pasakojimuose minimas „Bucket of Blood“ – „Kraujo kibiras“, tačiau šis vardas taip pat siejamas su vieno Čikagos baro pavadinimu. Vien iš to negalime rekonstruoti tvarkingos sekos, esą gėrimas pirmiausia visur vadintas „Bucket of Blood“, paskui „Red Snapper“ ir tik tada „Bloody Mary“.
Barų reklama, atsiminimai ir vėlesnės žurnalistinės istorijos neretai pateikia skirtingas versijas. Todėl geriau kalbėti apie pavadinimų variantus, o ne apie vieną patvirtintą evoliucijos liniją.
Kas buvo „Red Snapper“?
Niujorko „St. Regis“ viešbučio „King Cole Bar“ istorijoje gėrimas minimas pavadinimu „Red Snapper“. Tradiciškai pasakojama, kad viešbučio klientams angliškas žodis „bloody“ atrodė nederamas, todėl pasirinktas mažiau provokuojantis vardas.
Vis dėlto ir šiam aiškinimui turime daugiausia vėlesnių pasakojimų, o ne visą nenutrūkstamą baro meniu archyvą. Neabejotina tai, kad XX a. ketvirtajame dešimtmetyje pomidorų sulčių kokteiliai buvo tapę žinomu Niujorko barų reiškiniu.
Ką rodo ankstyvieji receptai?
1930–1940-aisiais spaudoje ir kokteilių knygose atsirado vis daugiau pomidorų sulčių bei degtinės mišinių receptų. Juose skyrėsi prieskoniai, citrusiniai vaisiai ir garnyrai. Šiuolaikinį receptą todėl geriau matyti kaip palaipsniui nusistovėjusį baro tradicijų derinį.
Žymioji saliero stiebo puošmena taip pat nėra neabejotinai pirmojo recepto dalis; ankstyvieji aprašymai dažnai mini kitokius garnyrus.
Ar pavadinimas susijęs su Anglijos karaliene Marija I?
Tokia teorija dažnai kartojama, nes Marija I Tiudor turėjo pravardę „Bloody Mary“, susijusią su protestantų persekiojimu. Tačiau konkretaus įrodymo, kad baro gėrimas buvo pavadintas būtent jos garbei ar kaip aliuzija į ją, trūksta.
Kiti pasakojimai sieja vardą su moterimi vardu Mary, baro lankytojais ar amerikiečių žargonu. Visi šie variantai rodo, kiek daug legendų apaugo vieną trumpą pavadinimą.
Koks istorinis verdiktas?
„Bloody Mary“ kokteilis susiformavo tarpukario transatlantinėje barų kultūroje, o Petiot ir Jesselis yra du geriausiai žinomi jo autorystės pretendentai. Tačiau pasakojimas apie vieną tikrą kūrėją ir tris nuosekliai keistus pavadinimus nėra patvirtintas to meto šaltiniais.
Parašykite komentarą