Popiežius Grigalius IX 1233 m. neišleido įsakymo naikinti Europos kačių, o jo bulė Vox in Rama nėra pagrindas teigti, kad Bažnyčia išžudė kates ir taip sukėlė Juodąją mirtį. Dokumente aprašomos tariamos eretikų apeigos, kuriose pasirodo juoda katė, tačiau jame nėra visuotinio draudimo laikyti kates ar įsakymo jas masiškai žudyti. Ryšys su 1347–1351 m. maru atsirado daug vėlesnėje populiariojoje istorijoje.
Kas buvo „Vox in Rama“?
1233 m. popiežius Grigalius IX išsiuntė dokumentus, nukreiptus prieš tariamą ereziją Vokietijos teritorijose. Vox in Rama perteikė labai spalvingą pasakojimą apie slaptas apeigas, kuriose esą pasirodydavo milžiniška rupūžė, paslaptingas vyras ir juoda katė.
Katė tekste buvo viena iš tariamo ritualo figūrų, o ne visų kačių teologinis apibrėžimas kaip „velnio gyvūnų“. Dokumentas pirmiausia buvo susijęs su konkrečia erezijos byla, o ne su gyvūnų kontrolės politika visoje Europoje.
Ar Grigalius IX įsakė žudyti kates?
Patikimų įrodymų tam nėra. Internete dažnai rašoma, kad po Vox in Rama visoje Europoje prasidėjo organizuotas kačių naikinimas. Tačiau pats dokumentas tokio įsakymo neturi, o istoriniuose šaltiniuose nematyti popiežiaus inicijuotos visos Europos kačių eksterminacijos kampanijos.
Viduramžių požiūris į kates buvo prieštaringas. Kai kuriuose religiniuose ir folkloro tekstuose jos galėjo būti siejamos su magija ar blogiu, bet tuo pat metu katės buvo praktiškai vertinamos kaip pelių ir kitų kenkėjų medžiotojos. Jos laikytos namuose, ūkiuose, laivuose ir vienuolynuose.
Kodėl atsirado istorija apie „kačių genocidą“?
Pasakojimas atrodo patraukliai, nes sudaro paprastą priežasties grandinę: Bažnyčia demonizavo kates → žmonės jas išžudė → padaugėjo žiurkių → padaugėjo blusų → kilo Juodoji mirtis.
Problema ta, kad kiekviena šios grandinės dalis yra gerokai sudėtingesnė. Neturime įrodymų apie tokį kačių populiacijos žlugimą, kurį būtų sukėlęs Grigalius IX, o pati viduramžių maro epidemiologija nėra redukuojama į vien juodųjų žiurkių ir vienos rūšies blusų modelį.
Laiko tarpas irgi kelia problemų
Vox in Rama datuojama 1233 m. Didžioji Juodosios mirties pandemijos banga Europą pasiekė tik 1347 m. – praėjus daugiau kaip šimtmečiui.
Vien toks laiko tarpas savaime nepaneigia galimos ilgalaikės ekologinės įtakos, tačiau norint ją teigti reikėtų aiškių duomenų, kad popiežiaus politika sukėlė ilgalaikį visos Europos kačių skaičiaus sumažėjimą. Tokių įrodymų nėra.
Kas iš tikrųjų sukėlė Juodąją mirtį?
Šiuolaikinė genetika patvirtino, kad XIV a. Juodąją mirtį sukėlė bakterija Yersinia pestis. Ji yra zoonozė, kurios gamtiniai rezervuarai susiję su graužikais, o perdavime svarbų vaidmenį gali atlikti įvairūs ektoparazitai.
Tradicinis modelis pabrėžė juodąsias žiurkes ir jų blusas, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais tyrėjai diskutuoja ir apie žmogaus blusų, kūno utėlių bei skirtingų perdavimo grandinių vaidmenį. Istorinė maro epidemiologija tebėra aktyvi tyrimų sritis.
Ar daugiau kačių būtų sustabdę marą?
Tokio teiginio pagrįsti negalime. Katės medžioja graužikus, todėl teoriškai gali mažinti kai kurių jų populiacijas. Tačiau maro ekologijoje ryšiai nėra tokie paprasti.
Pačios katės taip pat gali užsikrėsti Yersinia pestis nuo graužikų ir jų blusų. Šiuolaikinėje veterinarinėje medicinoje žinomi net žmonių užsikrėtimo nuo sergančių kačių atvejai. Todėl formulė „daugiau kačių = nebūtų maro“ nėra moksliškai pagrįsta.
Ar viduramžiais katės vis dėlto buvo persekiojamos?
Taip, neigiamų simbolinių asociacijų su katėmis, ypač juodomis, viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų Europoje būta. Jos galėjo būti siejamos su raganavimu, demonologija ir prietarais.
Tačiau kultūrinis nepasitikėjimas nėra tas pats, kas popiežiaus įsakytas visos žemyno kačių naikinimas. Archeologiniai, tekstiniai ir ikonografiniai duomenys rodo, kad katės ir toliau gyveno šalia žmonių bei buvo naudojamos graužikams kontroliuoti.
Koks tiksliausias verdiktas?
Grigalius IX dokumente Vox in Rama juoda katė iš tiesų pasirodo kaip tariamo eretikų ritualo dalis. Tačiau popiežius neįsakė išnaikinti Europos kačių, nėra patikimų įrodymų apie jo sukeltą žemyno masto kačių populiacijos griūtį, o teiginys, kad toks naikinimas „padėjo sukelti Juodąją mirtį“, yra spekuliatyvus interneto mitas.
Ši istorija yra geras pavyzdys, kaip realus viduramžių dokumentas, realūs prietarai apie kates ir reali maro ekologija vėliau gali būti sujungti į labai įsimenamą, bet istoriškai nepagrįstą vienos priežasties pasakojimą.
Šaltiniai ir tolesnis skaitymas
- Cambridge University Press – kačių kultūrinis statusas ir Vox in Rama kontekstas
- PNAS – Assessing the origins of European plagues after the Black Death
- Medical History – Epidemiology of the Black Death and successive plague waves
- Journal of Feline Medicine and Surgery – Yersinia pestis infection in cats
Parašykite komentarą