Žana d’Ark (Jeanne d’Arc) 1429 m. buvo maždaug septyniolikos metų valstietė iš Domrémy, kuri teigė gavusi dievišką pašaukimą padėti Prancūzijos sosto įpėdiniui Karoliui ir išvaduoti Orleaną. Ji nebuvo profesionali „karvedė“ šiuolaikine prasme ir viena pati nevadovavo visai Prancūzijos kariuomenei, tačiau jos pasirodymas tapo svarbiu politiniu, religiniu ir moraliniu lūžiu Šimtamečiame kare.
Kas buvo Žana d’Ark?
Žana gimė apie 1412 m. Domrémy kaime Prancūzijos pasienyje su Burgundijos valdytomis teritorijomis. Vėliau per savo 1431 m. teismą ji pasakojo, kad maždaug nuo trylikos metų girdėjo balsus, kuriuos siejo su šventuoju Mykolu, šventąja Kotryna ir šventąja Margarita.
Pasak pačios Žanos, jos misija buvo padėti Orleanui, nuvesti Karolį į karūnavimą Reimse ir išstumti anglus iš Prancūzijos. Šiuos teiginius žinome ne tik iš vėlesnių legendų, bet ir iš išlikusių jos teismo apklausų protokolų.
Kodėl Karolio padėtis buvo tokia silpna?
1420-aisiais Prancūzija buvo suskaldyta tarp Karoliui ištikimų jėgų, anglų ir jų sąjungininkų burgundų. Pagal Trojos sutartį Anglijos karalius Henrikas V ir jo palikuonys pretendavo paveldėti Prancūzijos sostą, o po Henriko ir Karolio VI mirties anglai mažametį Henriką VI laikė teisėtu Prancūzijos karaliumi.
Karolis valdė daugiausia teritorijas į pietus nuo Luaros ir dar nebuvo karūnuotas Reimse. Todėl jo legitimumas buvo ne vien teisinė, bet ir simbolinė problema.
Kaip Žana pasiekė Chinoną?
Po kelių nesėkmingų bandymų Žanai pavyko įtikinti Vaucouleurs kapitoną Robertą de Baudricourtą suteikti jai palydą. 1429 m. vasarį ji per priešiškas teritorijas nuvyko į Chinoną, kur tuo metu buvo Karolio dvaras.
Chinono tvirtovės oficiali istorija nurodo, kad Žana atvyko vasario 23 d., o pirmasis jos susitikimas su Karoliu įvyko vasario 25 d.
Ar ji stebuklingai atpažino persirengusį Karolį?
Populiarioje legendoje pasakojama, kad Karolis pasislėpė tarp dvariškių, tačiau Žana jį iš karto atpažino. Ši scena tapo viena garsiausių jos biografijos dalių, bet oficiali Chinono tvirtovės istorija ją vertina kaip vėliau susiformavusį mitą.
Šaltiniai rodo, kad Chinone buvo ne vienas teatralizuotas viešas „atpažinimo“ momentas, o mažiausiai du susitikimai. Pirmasis vyko gana siaurame rate, o antrasis – po Žanos patikrinimo Puatjė – jau buvo oficialesnis.
Kodėl Karolis ja patikėjo?
Karolis jos tiesiog iš karto neišsiuntė vadovauti kariuomenei. Žana buvo apklausta, o jos religiniai teiginiai tikrinti dvasininkų bei teologų. Chinono šaltiniai pabrėžia, kad po susitikimo ji buvo nusiųsta į Puatjė, kur Karolio patarėjai vertino jos patikimumą ir tikėjimo ortodoksiškumą.
Tik po šio proceso ji gavo paramą kelionei į Orleaną. Todėl frazė „paauglė įtikino karalių, kad yra Dievo siųsta karvedė“ per daug supaprastina kelias savaites trukusį politinį ir religinį patikrinimą.
Koks buvo jos vaidmuo prie Orleano?
Žana atvyko į apgultą Orleaną 1429 m. balandžio pabaigoje. Ji nedisponavo absoliučia karine valdžia: kartu veikė patyrę Prancūzijos vadai, tarp jų Jeanas de Dunois ir kiti didikai.
Vis dėlto jos buvimas turėjo didžiulį moralinį ir politinį poveikį. Prancūzų pajėgos atnaujino puolimą prieš anglų įtvirtinimus, o gegužės 8 d. Orleano apsiaustis buvo nutraukta.
Nuo Orleano iki Karolio VII karūnavimo
Po Orleano sėkmės Prancūzijos kariuomenė laimėjo kelis svarbius mūšius, tarp jų Patay. Tada Karolio pajėgos pajudėjo į Reimsą, kur 1429 m. liepos 17 d. jis buvo karūnuotas Prancūzijos karaliumi Karoliu VII.
Būtent šis įvykis buvo vienas svarbiausių Žanos deklaruotos misijos tikslų ir milžiniškas Karolio legitimumo sustiprinimas.
Kas nutiko vėliau?
1430 m. gegužės 23 d. Žana buvo paimta į nelaisvę prie Compiègne burgundų pajėgų. Vėliau ji buvo perduota anglams ir Rouene teisiama bažnytiniame teisme dėl erezijos.
1431 m. gegužės 30 d., būdama maždaug devyniolikos metų, ji buvo sudeginta ant laužo. Po kelių dešimtmečių pakartotinis procesas panaikino ankstesnio teismo nuosprendį, o 1920 m. Katalikų Bažnyčia Žaną kanonizavo.
Ar ji buvo „karvedė“?
Žana d’Ark dalyvavo karinėse kampanijose, nešė vėliavą, ragino karius pulti ir turėjo realią įtaką sprendimams, tačiau jos vaidmuo nebuvo toks pats kaip profesionalaus vyriausiojo kariuomenės vado. Istoriškai tiksliau ją apibūdinti kaip religinę ir politinę lyderę, tapusią svarbiu Prancūzijos karo pastangų simboliu bei aktyvia karinių kampanijų dalyve.
Parašykite komentarą