LEGO istorija prasidėjo ne nuo plastikinės kaladėlės, o nuo nedidelės staliaus dirbtuvės Billunde, Danijoje. 1932 m. Ole Kirk Kristiansen pradėjo daugiau dėmesio skirti mediniams žaislams, o per kelis dešimtmečius šeimos verslas sukūrė vieną ilgaamžiškiausių žaislų sistemų pasaulyje. Svarbiausias lūžis įvyko 1958 m., kai buvo patentuotas iki šiol naudojamas kaladėlės „stud-and-tube“ sujungimo principas.
1932 m.: mediniai žaislai ir verslas Billunde
Ole Kirk Kristiansen buvo stalius, gaminęs ne tik žaislus, bet ir įvairius buities daiktus. Didžiosios ekonominės krizės metais statybų ir baldų užsakymų sumažėjo, todėl 1932 m. jo dirbtuvė pradėjo gaminti daugiau lengviau parduodamų medinių žaislų – automobilių, lėktuvėlių, jojo ir kitų gaminių.
Vėliau ši data tapo oficialia LEGO Group įkūrimo pradžia. Bendrovė iki šiol priklauso Kirk Kristiansen šeimai, todėl jos istorija išsiskiria ne tik produkto ilgaamžiškumu, bet ir kelių kartų šeimos verslo tęstinumu.
Iš kur atsirado pavadinimas LEGO?
Pavadinimas sudarytas iš daniškų žodžių leg godt – „žaisk gerai“. LEGO archyvinėje istorijoje nurodoma, kad Ole Kirk Kristiansen naują vardą sugalvojo 1935 m. pabaigoje, o oficialiai jis pradėtas vartoti 1936 m. sausį. Senesniuose pačios bendrovės dokumentuose dažnai minima 1934 m. data, todėl skirtinguose LEGO istorijos šaltiniuose galima rasti nedidelį neatitikimą.
Vėliau pastebėta, kad lotynų kalboje lego gali reikšti „renku“ ar „surenku“. Tai gražus sutapimas, tačiau ne pavadinimo kilmė – pavadinimas buvo sukurtas iš daniško leg godt.
Kaip LEGO perėjo nuo medžio prie plastiko?
Po Antrojo pasaulinio karo plastiko liejimas žaislų pramonėje buvo dar gana nauja technologija. 1947 m. LEGO įsigijo liejimo mašiną, o 1949 m. pradėjo pardavinėti plastikines Automatic Binding Bricks kaladėles.
Jos dar nebuvo tokios pačios kaip šiandieninės LEGO kaladėlės. Ankstyvosios versijos buvo tuščiavidurės ir ne visada pakankamai tvirtai laikėsi tarpusavyje. Svarbus faktas, kurį senesnės prekės ženklo istorijos kartais nutylėdavo: plastikinės statybinės kaladėlės idėja neatsirado vien LEGO dirbtuvėje. Britų žaislų kūrėjas Hilary Fisher Page ir jo įmonė Kiddicraft jau buvo sukūrę panašias savaime susikabinančias kaladėles. LEGO oficiali istorija šiandien šią įtaką pripažįsta, o 1981 m. bendrovė įsigijo teises į Kiddicraft kaladėlių dizainą ir ženklą iš Page’o palikuonių.
1955 m.: „System in Play“ pakeitė požiūrį į žaislą
Godtfred Kirk Christiansen, Ole sūnus, 1950-aisiais pradėjo plėtoti idėją, kad skirtingi LEGO rinkiniai turi veikti kaip viena tarpusavyje suderinama sistema. 1955 m. pristatyta LEGO System in Play koncepcija reiškė, kad vaikas neturi būti apribotas vieno konkretaus modelio: tos pačios detalės gali būti panaudotos vis naujiems statiniams.
Šis principas tapo ne mažiau svarbus nei pati kaladėlė. Jis suteikė ilgalaikę vertę ankstesniems rinkiniams ir leido kiekvienai naujai dėžutei papildyti jau turimą kolekciją.
1958 m. patentas: kaladėlė, kurią atpažįstame šiandien
Didžiausia ankstyvųjų kaladėlių problema buvo sukibimas. 1958 m. sausio 28 d. LEGO pateikė patento paraišką naujam sujungimo principui: viršutiniai iškilimai derinami su viduje esančiais vamzdeliais. Toks sprendimas suteikė kaladėlei vadinamąją clutch power – ji laikėsi pakankamai tvirtai, kad konstrukcija nesubyrėtų, bet ją vis tiek buvo galima nesunkiai išardyti.
Šis „stud-and-tube“ principas yra dabartinės LEGO sistemos pagrindas. Dėl išlaikytų matmenų senos ir naujos tos pačios sistemos kaladėlės gali būti jungiamos tarpusavyje, todėl suderinamumas tapo viena stipriausių prekės ženklo savybių.
Nuo kaladėlių iki miestų, kosmoso ir minifigūrėlių
1960 m. po gaisro medinių žaislų sandėlyje LEGO galutinai susitelkė į plastikinių sisteminių žaislų gamybą. 1968 m. Billunde atidarytas pirmasis LEGOLAND parkas, o vėlesniais dešimtmečiais atsirado naujos žaidimo temos, traukiniai, techniniai elementai ir jaunesniems vaikams skirta DUPLO linija.
1978 m. standartizuota judanti LEGO minifigūrėlė suteikė rinkiniams naują pasakojimo sluoksnį. Miesto, kosmoso ir pilies temos leido vaikams ne tik konstruoti objektus, bet ir kurti veikėjus bei istorijas.
2003–2004 m. krizė: ne „staigus bankrotas“, o rimtas verslo lūžis
XXI a. pradžioje LEGO susidūrė su viena didžiausių savo istorijos problemų. Bendrovės 2003 m. metinėje ataskaitoje nurodyta, kad pardavimai sumažėjo 26 proc. – nuo 11,4 iki 8,4 mlrd. Danijos kronų, o ikimokestinis nuostolis siekė apie 1,4 mlrd. kronų. Pati įmonė rezultatą vadino nepatenkinamu ir siejo jį su nesėkminga augimo strategija bei prarasta rinkos dalimi.
Populiariuose pasakojimuose ši situacija dažnai sutraukiama į frazę „LEGO buvo ant bankroto ribos“. Ji perteikia krizės mastą, bet užgožia tai, kas iš tikrųjų vyko: įmonė peržiūrėjo strategiją, mažino sudėtingumą, atsisakė dalies neefektyvių projektų ir grąžino daugiau dėmesio pagrindinei statymo sistemai bei pelningoms produktų linijoms.
Licencijuotos temos – ne vien krizės išsigelbėjimas
Star Wars licencija LEGO asortimente pasirodė dar 1999 m., taigi prieš sunkiausią 2003–2004 m. krizę. Vėliau licencijuotos temos, tarp jų Harry Potter ir kitos franšizės, tapo svarbia verslo dalimi ir padėjo pritraukti platesnę auditoriją.
Tačiau bendrovės atsigavimo negalima paaiškinti vien populiariais filmų vardais. Ne mažiau svarbūs buvo gamybos, produktų portfelio ir valdymo pokyčiai bei grįžimas prie aiškesnės „System in Play“ logikos.
Kodėl LEGO kaladėlė išliko dešimtmečius?
LEGO stiprybė slypi ne vien prekės ženklo žinomume. Pagrindinis produktas turi retą savybę: jis gali būti naudojamas skirtingo amžiaus, skirtingų laikotarpių ir skirtingų temų rinkiniuose, o jo funkcija beveik nepriklauso nuo mados. Naujos spalvos, figūrėlės, licencijos ir elektronika gali keistis, bet bazinė sujungimo logika išlieka.
Todėl LEGO istorija yra ne vien pasakojimas apie „garsų prekės ženklą“. Tai pavyzdys, kaip standartizuotas dizainas, atgalinis suderinamumas ir aiški žaidimo sistema gali išlaikyti produktą aktualų kelias kartas.
Parašykite komentarą