2013 m. vasario 15 d. rytą virš Rusijos Čeliabinsko srities į atmosferą įskriejo maždaug 17–20 metrų skersmens asteroidas. Jis nepasiekė žemės kaip vientisas kūnas: didžioji dalis objekto suiro ir sprogo ore kelių dešimčių kilometrų aukštyje. Smūgio banga po kelių minučių pasiekė miestą, išdaužė langus, apgadino pastatus ir sužeidė apie 1 500 žmonių. Tai buvo stipriausias gerai dokumentuotas tokio pobūdžio kosminio kūno sprogimas nuo 1908 m. Tunguskos įvykio.
Kas tiksliai įvyko virš Čeliabinsko?
NASA JPL duomenimis, objektas į Žemės atmosferą pateko 2013 m. vasario 15 d. apie 9:20 vietos laiku. Prieš patekdamas į atmosferą jis buvo nedidelis asteroidas, o atmosferoje matomas labai ryškus šviesos reiškinys vadinamas bolidu arba, šiuo atveju, superbolidu. Įvairaus dydžio gabalai, pasiekę žemę, jau vadinami meteoritais.
NASA vertinimu, pradinis kūnas buvo maždaug 17–20 metrų skersmens. Jis į atmosferą įskriejo dideliu greičiu ir gana lėkštu, o ne stačiu kampu. Senesnėje šio straipsnio versijoje kampas buvo apibūdintas neteisingai. Kylant aerodinaminei apkrovai asteroidas ėmė fragmentuotis, o didžioji jo energijos dalis išsiskyrė ore.
Kiek energijos išskyrė oro sprogimas?
Skirtingi tyrimai pateikia šiek tiek besiskiriančius vertinimus, tačiau NASA avarinių protokolų ataskaitoje nurodoma daugiau kaip 400 kilotonų TNT ekvivalento energija. Kituose NASA dokumentuose dažnai minimas maždaug 440 kilotonų dydis. Tai nereiškia, kad virš miesto įvyko branduolinis sprogimas – TNT ekvivalentas čia tėra būdas palyginti išsiskyrusios energijos kiekį.
Daugiausia žalos sukėlė ne ant žemės nukritę fragmentai, o atmosferoje susidariusi smūgio banga. Ryškią šviesą pamatę žmonės priėjo prie langų, o po maždaug trijų minučių atėjusi viršslėgio banga išdaužė didelius stiklo plotus.
Kodėl buvo tiek daug sužeistųjų?
NASA duomenimis, apie 1 500 žmonių patyrė sužeidimų. Dauguma traumų buvo susijusios su dūžtančiu stiklu ir kitomis nuolaužomis, o ne tiesioginiu meteorito fragmentų smūgiu. Tai viena svarbiausių Čeliabinsko pamokų: net palyginti nedidelis asteroidas, sprogęs ore virš tankiai apgyvendinto regiono, gali sukelti didelio masto netiesioginę žalą.
NASA vėliau nurodė maždaug 33 mln. JAV dolerių žalos vertinimą. Toks skaičius yra apytikris ir priklauso nuo tuometinio valiutos kurso bei nuo to, kas buvo įtraukta į remonto sąnaudas, todėl jo nereikėtų pateikti kaip absoliučiai tikslaus.
Kodėl asteroidas nebuvo pastebėtas iš anksto?
Čeliabinsko objektas nebuvo aptiktas prieš atmosferinį įėjimą. Tam buvo kelios priežastys. Pirmiausia, maždaug 20 metrų skersmens kūnas kosminiais mastais yra mažas ir silpnai matomas. Dar svarbiau – jis artėjo iš krypties, esančios netoli Saulės danguje.
Žemėje veikiantys optiniai asteroidų paieškos teleskopai paprastai negali saugiai stebėti labai arti Saulės esančios dangaus srities. NASA skaičiavimai rodo, kad prieš įvykį objektas danguje buvo tik keliolikos laipsnių atstumu nuo Saulės. Tai paaiškina, kodėl net modernios stebėjimo sistemos jo nepamatė laiku.
Ar jis buvo susijęs su asteroidu 2012 DA14?
Tą pačią 2013 m. vasario 15 d. dieną pro Žemę labai arti praskriejo kitas asteroidas – 2012 DA14. Dėl neįprasto sutapimo iškart kilo spėlionių, kad abu įvykiai galėjo būti susiję.
NASA JPL trajektorijų analizė parodė, kad ryšio nebuvo. Objektai judėjo skirtingomis orbitomis ir Čeliabinsko asteroidas nebuvo 2012 DA14 fragmentas. Tai buvo du nepriklausomi kosminiai įvykiai, sutapę tą pačią dieną.
Ką parodė surinkti meteoritai?
Po sprogimo regione rasta daug fragmentų. Didžiausio viešumo sulaukė gabalai, rasti Čebarkulio ežero apylinkėse. Laboratoriniai tyrimai parodė, kad Čeliabinsko meteoritas priklauso LL tipo paprastiesiems chondritams – akmeniniams meteoritams, kurių medžiaga mena ankstyvąją Saulės sistemos istoriją.
Analizuodami fragmentus mokslininkai tyrė ne tik cheminę sudėtį, bet ir senesnių susidūrimų pėdsakus asteroido motininiame kūne. Tokie mėginiai leidžia susieti vaizdo įrašais ir jutikliais užfiksuotą atmosferinį įvykį su konkrečia į Žemę nukritusia medžiaga.
Kodėl Čeliabinskas tapo svarbus planetinei gynybai?
Čeliabinsko įvykis buvo išskirtinai gerai dokumentuotas. Jį nufilmavo daugybė automobilių registratorių ir stebėjimo kamerų, fiksavo infragarso stotys, palydoviniai bei kiti jutikliai. Dėl to mokslininkai galėjo daug tiksliau rekonstruoti nedidelio asteroido atmosferinį suirimą ir smūgio bangos poveikį.
Įvykis taip pat priminė, kad planetinės gynybos problema nėra vien kilometro dydžio asteroidai, galintys sukelti pasaulines pasekmes. Keliolikos ar keliasdešimties metrų objektai yra daug dažnesni ir gali sukelti rimtą regioninę žalą, nors didelė jų dalis sprogtų atmosferoje.
Čeliabinskas ir Tunguska – kuo jie skyrėsi?
1908 m. Tunguskos įvykį sukėlęs kūnas greičiausiai buvo gerokai didesnis – NASA vertinimu, maždaug kelių dešimčių metrų, dažnai apie 50 metrų klasės. Jo oro sprogimas išvertė apie 2 000 kvadratinių kilometrų Sibiro miško, tačiau regionas buvo labai retai gyvenamas.
Čeliabinsko objektas buvo mažesnis, bet sprogo šalia didelio miesto. Todėl jis sukėlė daug žmonių sužeidimų ir tapo bene aiškiausiu moderniu pavyzdžiu, kaip atmosferinis asteroido sprogimas gali paveikti urbanizuotą teritoriją. Plačiau apie ankstesnį įvykį – straipsnyje „Tunguskos įvykis 1908 m.“.
Parašykite komentarą