Benjamino Franklino namo rūsyje rasta 1 200 žmogaus kaulų

Istorinis atradimas po istorinio veikėjo namais

1998 metais Londone archeologai rado stulbinantį atradimą – Benjamino Franklino namo rūsyje rasta 1 200 žmogaus kaulų, priklausiusių maždaug dešimčiai skirtingų asmenų. Kadangi šis namas buvo vieno garsiausių JAV Tėvų-įkūrėjų laikinas gyvenamasis būstas, atradimas netruko sukelti ažiotažo.

Iš pirmo žvilgsnio visa tai galėjo priminti siaubo filmo scenarijų arba makabrišką kriminalinę istoriją: žmogaus liekanos paslėptos garsaus politiko ir mokslo entuziasto rūsyje? Tai skamba kaip pradžia tikros žmogžudysčių serijos. Tačiau kaip dažnai nutinka istorijoje, tikroji versija – ne mažiau įdomi, bet kur kas prasmingesnė.

Kas iš tiesų vyko tame rūsyje?

Pasirodo, Franklinas, gyvenęs Londone nuo 1757 iki 1775 metų, leido savo namuose dirbti pažįstamam chirurgui Williamui Hewsonui, kuris buvo vedęs jo nuomininkės dukrą. Hewsonas buvo pažangus ir ambicingas medicinos mokslininkas, laikomas vienu anatomijos ir kraujotakos sistemos tyrimų pradininkų.

Kadangi tuo metu medicinos mokymas susidūrė su didžiuliais apribojimais – lavonų nebuvo lengva gauti legaliai – studentai ir dėstytojai dažnai pasikliaudavo „lavonų vagimis“, kurie slapta iškapstydavo neseniai palaidotus kūnus. Tokia praktika buvo neteisėta, bet plačiai paplitusi.

Todėl vis labiau aiškėjo, kad rūsys buvo naudojamas ne kaip nusikaltimų vieta, o kaip anatomijos studijų centras – slapta, bet būtina erdvė, kurioje buvo tiriamas žmogaus kūnas.

Kodėl mokslas reikalavo tokio slaptumo?

18-ojo amžiaus pabaigoje medicina vis dar buvo kupina mitų ir riboto supratimo. Chirurgijos studentai privalėjo turėti galimybę dirbti su tikrais žmogaus kūnais, tačiau lavonų tiekimas buvo griežtai ribojamas įstatymų – išskyrus nuteistuosius mirties bausme, jų kūnai dažnai būdavo neprieinami.

Todėl anatomijos mokyklos, tokios kaip Hewsono įkurtoji, veikė pogrindyje, o jų laboratorijos – kaip šis rūsys – būdavo atsargiai slepiamos nuo visuomenės akių.

Radiniuose buvo aptikta pjūvių žymių, kurios aiškiai rodė, kad kaulai buvo naudojami mokymui: tai buvo profesionalios chirurginės praktikos ženklai – pjūviai per kaukoles, šonkaulių atvėrimai, amputacijos. Kai kuriuose kauluose rasta net įrodymų, jog buvo eksperimentuojama su injekcijomis naudojant gyvsidabrį.

Ką apie tai manė Benjaminas Franklinas?

Nors nėra jokių įrodymų, kad Franklinas pats dalyvavo šiuose anatomijos eksperimentuose, beveik neabejojama, kad jis žinojo apie vykstančią veiklą savo namo rūsyje. Kaip plačių pažiūrų mokslininkas, filosofas ir švietėjas, Franklinas buvo neabejingas tiek fizikai, tiek biologijai. Jis bendravo su daugeliu to meto mokslininkų, buvo Karališkosios draugijos narys ir skatino mokslo pažangą.

Todėl manytina, kad jis tyliai palaikė Hewsono darbą – ne iš makabriškos smalsumo, o dėl tikėjimo švietimu ir medicinos pažanga. Jo namai tapo vieta, kur mokslas, nors ir slapta, žengė į priekį, griaudamas prietarus ir atverdami naujus horizontus žmogaus kūno supratimui.

Kaip šis atradimas vertinamas šiandien?

Šis archeologinis radinys Londone – vienas reikšmingiausių medicinos istorijos liudijimų. Kaulai buvo detaliai ištirti, ir dabar laikomi kaip vertingas mokslinis ir kultūrinis paveldas. Jie atskleidžia, kokia sudėtinga ir rizikinga buvo medicina XVIII a., kai net elementarios žinios apie žmogaus anatomiją reikalavo drąsos, rizikos ir… slapto rūsio.

Ši istorija taip pat primena mums, kaip dažnai mokslas turėjo veikti prieš srovę, kovodamas ne tik su nežinojimu, bet ir su griežtais įstatymais bei moraliniais suvaržymais. Ir nors kaulų radinys po Benjamino Franklino namais iš pradžių skamba kaip detektyvinė paslaptis, iš tiesų jis yra tylos liudininkas to, kaip mokslo pažanga reikalavo pasiaukojimo ir pasiryžimo.

Benjamino Franklino namo rūsio atradimas – tai ne siaubo istorija, o istorinis mokslo liudijimas. Rasti žmogaus kaulai byloja apie laikus, kai medicina dar tik mokėsi suprasti žmogaus kūną, o tie, kurie drįso tai daryti, rizikavo savo laisve ir reputacija.

Šiandien, kai chirurgai ir studentai turi visas galimybes mokytis legaliai, verta prisiminti tyliuosius herojus, kurių darbas pogrindyje padėjo pamatus šiuolaikinei medicinai. Ir nors Benjamino Franklino rūsys buvo pilnas kaulų, tai buvo mokslo, o ne kraujo liudijimas.