Napoleonas Bonapartas – vienas garsiausių istorijos karo vadų, kurio vardas siejamas su didingais mūšiais, išradinga strategija ir imperinėmis ambicijomis. Tačiau net šis legendinis užkariautojas kartą atsidūrė situacijoje, kur net visa armija negalėjo padėti. Priešas? Triušiai. Daug triušių.
Skamba kaip pokštas, bet tai – tikra istorija, kuri laikui bėgant virto viena keisčiausių (ir juokingiausių) anekdotų apie didįjį Napoleoną.
Po vieno iš savo pergalingų žygių Napoleonas, tuomet jau imperatorius, norėjo atšvęsti su savo karininkais ir surengti pramoginę triušių medžioklę. Tokie „bajoriški“ užsiėmimai buvo gana įprasti to meto elitui. Jo padėjėjai, nenorėdami nuvilti vadovo, parūpino kelis šimtus (kai kurie šaltiniai sako – net tūkstančius) triušių, kad medžioklė būtų įspūdinga.
Triušiai buvo laikomi narvuose, o vėliau turėjo būti paleisti lauk, kad Napoleonas su palyda galėtų pradėti medžioklę.
Kai narvai buvo atidaryti, nutiko visiškai netikėta: vietoje to, kad triušiai išsibėgiotų laukais, jie puolė Napoleoną ir jo karininkus!
Šimtai pūkuotų padarėlių suformavo savotišką žvėrišką bangą, kuri nukreipė savo dėmesį tiesiai į imperatorių. Kareiviai mėgino juos išbaidyti lazdomis ir kepurėmis, bet triušiai buvo nesustabdomi – jie šokinėjo ant batų, draskė kelnes, lipo į vežimus ir laikėsi atkakliai kaip tikri partizanai.
Napoleonas ir jo vyrai galiausiai turėjo trauktis, atsitraukdami nuo šio „pūkuoto puolimo“. Tikra triušių pergalė prieš imperiją!
Istorikai mano, kad problema slypėjo ne taktikose, o… organizacijoje. Padėjėjai, užuot gaudę laukinius triušius, pripirko prijaukintų – ūkininkų auginamų, pripratintų prie žmonių ir… maitinimo. Kai šie buvo paleisti, jie tikėjosi gauti maisto, o ne tapti medžioklės taikiniais. Todėl vietoje bėgimo – jie bėgo link žmonių, manydami, kad tai bus maitinimo metas.
Nors tai atrodo kaip anekdotas, ši istorija puikiai parodo, kad net didžiausi vadai negali numatyti visko, o gamta – net ir pačios mažiausios jos būtybės – kartais parodo, kas čia viršininkas.
Napoleonas įveikė daugybę kariuomenių, užkariavo dideles teritorijas, bet buvo priverstas bėgti nuo triušių. Ši linksma ir netikėta istorija tapo vienu smagiausių momentų Napoleono gyvenime, kurį istorikai iki šiol mėgsta cituoti kaip žmogiškumo ir humoro kupiną akimirką didžioje epochoje.
Susisiek: info@idomioji-istorija.lt
© 2025 Idomioji-istorija.lt - Visos teisės saugomos. Sprendimas: Vileikis.lt
