1830-aisiais JAV gydytojas Johnas Cookas Bennettas bandė išpopuliarinti pomidorus kaip gydomųjų savybių turintį produktą. Jis rekomendavo įvairias jų vartojimo formas, įskaitant pomidorų padažą ir ekstraktus, o verslininkai pradėjo reklamuoti pomidorų tabletes. Tačiau interneto frazė „kečupas kadaise buvo vaistas“ supaprastina istoriją: tai nebuvo moksliškai patvirtintas šiuolaikinis kečupas, o XIX a. medicininių teiginių ir komercinės reklamos epizodas.

Kečupas iš pradžių neturėjo pomidorų

Angliškas žodis ketchup kilo iš ankstesnių Azijos fermentuotų padažų tradicijų. Europoje XVII–XVIII a. kečupas dažnai buvo gaminamas iš grybų, žuvies, riešutų ar kitų ingredientų.

Pomidorinis padažas vėliau pamažu įsitvirtino JAV virtuvėje. Maisto istorikas Andrew F. Smithas pabrėžia, kad pirmieji pomidorinio kečupo receptai pasirodė XIX a. pradžioje, o Jamesas Mease’as vieną ankstyviausių paskelbė 1812 m.

John Cook Bennett ir pomidorų sveikatos mada

1830-aisiais Bennettas teigė, kad pomidorai naudingi virškinimui ir gali gydyti įvairius negalavimus. Jis ragino valgyti pomidorus šviežius, termiškai paruoštus ar kaip tirštą padažą. Šie teiginiai buvo pateikiami tuo metu, kai supratimas apie infekcijas, mitybą ir klinikinius vaistų bandymus dar buvo labai ribotas.

Ši mada vėliau susiliejo su vadinamųjų patentinių vaistų rinka, kurioje buvo pardavinėjami preparatai su nepatikrintais gydymo pažadais.

Pomidorų tabletės – ne tas pats, kas kečupo butelis

Verslininkai pradėjo gaminti bei reklamuoti pomidorų ekstrakto tabletes. Tokios priemonės kartais buvo pristatomos kaip universalūs „kepenų“, virškinimo ar kitų negalavimų vaistai. Tačiau tiksli komercinių preparatų sudėtis bei realus poveikis ne visada žinomi.

Šiuolaikiniai mitybos mokslai pripažįsta pomidorus kaip maistingą daržovę, tačiau iš to neplaukia, kad XIX a. tabletės gydė ligas. Reklaminį pažadą būtina atskirti nuo medicininio veiksmingumo.

Kodėl ši istorija dažnai klaidingai pasakojama?

Kai internete sakoma „1830 m. kečupas buvo pardavinėjamas kaip vaistas“, dažnai suplakami trys dalykai: pomidorų kaip maisto vertinimas, konkretūs gydytojo teiginiai ir komerciškai pardavinėti preparatai. Klasikinis ant bulvyčių pilamas šiuolaikinis saldžiarūgštis kečupas susiformavo vėliau.

Net teiginys, kad pomidorus JAV „visi laikė nuodingais iki XIX a. pabaigos“, yra pernelyg platus, nes pomidorai skirtingose bendruomenėse buvo vartojami daug anksčiau.

Ką šis epizodas rodo apie medicinos raidą?

XIX a. JAV vaistų reklama nebuvo kontroliuojama taip, kaip šiandien. Gydytojų rekomendacijos, žoliniai preparatai ir patentiniai vaistai galėjo sparčiai išpopuliarėti nepriklausomai nuo patikimų tyrimų.

Tad tikslus istorinis teiginys: XIX a. pomidorų ekstraktai ir kartais pomidorinis kečupas buvo pristatomi kaip gydomųjų savybių turintys produktai, tačiau tai nereiškia, kad kečupas buvo įrodytas veiksmingas vaistas.

Maisto istorijos apžvalga JSTOR Daily taip pat parodo, kaip pomidorų reklama susijungė su XIX a. patentinių vaistų verslu: 1838 m. JAV buvo reklamuojamos „Tomato Pills“, o dalis gamintojų jų gydomąjį poveikį lygino su tuometiniu gyvsidabrio junginių turinčių preparatų vartojimu. Tai svarbus laikmečio reklamos, o ne įrodyto gydymo, pavyzdys.

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas