Kas Iš Tiesų Paskandino Titaniką?

Titanikas – viena garsiausių tragedijų XX a. pradžioje, kuri iki šiol intriguoja istorikus, tyrėjus ir viso pasaulio žmones. Šis milžiniškas laivas, kuris turėjo būti „nepaskandintas“, savo pirmojo ir paskutiniojo reiso metu susidūrė su ledkalniu ir nuskendo, nusinešdamas daugiau nei 1500 gyvybių. Tačiau ar oficialus pasakojimas apie tragediją atitinka tikrovę? Daugelis samokslo teorijų siūlo alternatyvias versijas, kurios vis dar kelia diskusijas.

Oficialus istorinis pasakojimas

Titanikas buvo Britanijos laivas, pastatytas kompanijos White Star Line, kuris 1912 m. balandžio 10 d. pradėjo savo pirmąjį reisą iš Sauthemptono (Anglija) į Niujorką (JAV). Po keturių dienų, balandžio 14-osios vakare, laivas trenkėsi į ledkalnį Šiaurės Atlanto vandenyne ir nuskendo per mažiau nei tris valandas.

Manoma, kad tragedijos priežastis – laivo nesugebėjimas tinkamai reaguoti į ledkalnio pavojų, ribotas gelbėjimo valčių skaičius ir žmogiškos klaidos. Nuskendo daugiau kaip 1500 žmonių, išgyveno apie 700.

Pagrindinės samokslo teorijos apie Titaniko tragediją

1. Titanikas ir Olimpikso laivų mainai

Viena iš įdomiausių teorijų teigia, kad Titanikas iš tiesų nebuvo Titanikas, o jo sesuo – Olimpikso laivas, kuris buvo rimtai apgadintas prieš išplaukiant į reisą. Esą laivai buvo sukeisti, o Olimpikso laivas (dabartinis Titanikas) buvo tyčia paskandintas siekiant gauti draudimo išmokas.

Ši teorija remiasi tam tikrais konstrukciniais panašumais ir klaidomis istoriniuose dokumentuose, tačiau ekspertai ją dažniausiai atmeta kaip nepagrįstą. Be to, šiai teorijai trūksta tvirtų įrodymų, o dokumentai patvirtina, kad Titanikas ir Olimpiksas buvo du skirtingi laivai.

2. Sąmokslas siekiant pašalinti paslaptingus keleivius

Kita samokslo teorija teigia, kad Titanikas buvo tyčia paskandintas siekiant pašalinti tam tikrus įtakingus keleivius, kurie neva buvo pavojingi pasaulio elitui. Teorijos šalininkai minėja garsius bankininkus, verslininkus ar politinius veikėjus, kurių netektis turėjo leisti įsigalėti slaptoms grupuotėms.

Tačiau šiai teorijai trūksta konkrečių įrodymų – tragedijos aukų sąrašai atitinka oficialius duomenis, o katastrofa buvo greita ir chaotiška, tad sąmoningai vykdyti tokį planą būtų buvę itin sudėtinga.

3. Sabotažas ir tyčinis Titaniko nuskandinimas

Dar viena versija – Titanikas buvo paskandintas tyčia, kaip dalis didelio tarptautinio sabotažo plano. Kai kurie mano, kad konkurentai ar netgi valstybės galėjo turėti motyvų nustumti laivą į katastrofą.

Ši teorija taip pat lieka nepagrįsta, nes nėra jokio patikimo įrodymo, kad laive buvo sprogmenų ar kitų sabotažo požymių. Oficialūs tyrimai nepastebėjo ženklų, rodančių tyčinį laivo pažeidimą.

Technologinės ir žmogiškos klaidos, kurios tikriausiai lėmė tragediją

Mokslininkai ir laivybos ekspertai pabrėžia, kad Titaniko tragedijos priežastys buvo daugialypės:

• Per didelis pasitikėjimas laivo „nepaskandamumu“ – laivas turėjo naujausias to meto technologijas, tačiau dizainas turėjo savo ribas.
• Nepakankamas gelbėjimo valčių kiekis – laivas turėjo tik apie 20 gelbėjimo valčių, kas nebuvo pakankamai visiems keleiviams.
• Komunikacijos problemos – laive įvyko informacijos praradimų tarp radijo operatorių ir kapitono.
• Lėta reakcija į ledkalnio pavojų – laivas nepakankamai sumažino greitį, nors žinojo apie ledo laivybos pavojų.
• Ledkalnio dydis ir jo paslėptumas – ledkalnis buvo didesnis ir neįprastai žemai vandenyje, todėl laivas nebuvo laiku įspėtas.

Kodėl samokslo teorijos apie Titaniką vis dar gyvos?

Titaniko istorija apima tragiškus likimus, dideles pinigų sumas, prabangą ir žmogaus ambicijas – viskas, kas sukuria tinkamą dirvą paslaptingoms ir intriguojančioms teorijoms. Žmonėms patinka ieškoti paslapčių ten, kur oficialūs paaiškinimai atrodo pernelyg paprasti arba skausmingi.

Be to, istorija vyksta dideliame informacijos trūkumo fone – daug informacijos prarasta, o daugelis liudininkų mirė, todėl lengva kurti įvairias versijas, kurios išlieka populiarios ir šiandien.

Titaniko tragedija – tai sudėtingas istorinis įvykis, kurio priežastys – techninės, žmogiškos ir gamtinės. Oficialūs tyrimai ir moksliniai duomenys pagrindžia, kad laivas paskendo dėl netinkamos reakcijos į ledkalnio pavojų, nepakankamo gelbėjimo priemonių kiekio ir žmogiškųjų klaidų, o ne dėl slapto sabotažo ar paslaptingų sąmokslų.

Tačiau samokslo teorijos – nepaisant jų dažnai nepagrįsto pobūdžio – išlieka populiarios, nes suteikia papildomą paslapties ir intrigos sluoksnį šiai jau ir taip dramatiškai istorijai.