Per Antrąjį pasaulinį karą politika neapsiribojo tik mūšio lauku ar diplomatijos salėmis. Ji persikėlė ir į virtuvę, į lėkštę, į meniu. Vienas iš įdomiausių istorinių faktų, atskleidžiančių šį fenomeną, yra amerikiečių sprendimas pervadinti kai kuriuos vokiškos kilmės patiekalus. Taip, tai tiesa – per šį laikotarpį hamburgeriai buvo pervadinti į „liberty steaks“ (liet. laisvės kepsniai), o rauginti kopūstai – į „liberty cabbage“ (laisvės kopūstus).
Kodėl tai įvyko? Atsakymas slypi ne tiek kulinarijoje, kiek kolektyvinėje psichologijoje ir propagandoje. Kai JAV įsitraukė į karą prieš Vokietiją, vokiečių kalba ir viskas, kas siejosi su vokiečių kultūra, ėmė kelti įtarimą, pyktį ir norą atsiriboti. Net jei tai buvo tik pavadinimas. Tokia kalbinė reakcija nėra vienintelis istorinis atvejis – pirmojo pasaulinio karo metu amerikiečiai panašiai elgėsi su „dachshund“ šunimis, pervadindami juos į „liberty dogs“.
Panašūs pavyzdžiai rodo, kaip didžiulės geopolitinės įtampos gali pasireikšti net ir kasdieniuose žodžiuose. Žodis „hamburger“ kilo iš Vokietijos miesto Hamburgo – ir nors pats patiekalas tapo JAV kultūros dalimi, jo pavadinimas skambėjo per daug vokiškai. Atsižvelgiant į to meto anti-vokiškas nuotaikas, tai buvo nepriimtina. Taigi, amerikiečiai nusprendė pakeisti žodį, bet ne patiekalą – taip atsirado „liberty steak“.
Šis žingsnis buvo simbolinis, bet tuo pačiu – efektyvus. Jis leido išlaikyti įprastą gyvenimo būdą, kartu pademonstruojant patriotizmą. Tai buvo maža, bet reikšminga kultūrinė pergalė prieš priešą, o kartu ir bandymas suvienyti visuomenę bendros tapatybės pagrindu.
Tiek hamburgeriai, tiek rauginti kopūstai jau buvo įsitvirtinę amerikiečių mityboje dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Rauginti kopūstai (sauerkraut) į JAV atkeliavo su vokiškais imigrantais XIX amžiuje, o hamburgeriai pradėti populiarinti dar XX a. pradžioje, kai amerikiečiai pamėgo greitą ir sotų maistą. Tačiau karo metu net tokie kasdieniški dalykai tapo politiniu klausimu.
Per pirmąjį ir antrąjį pasaulinius karus JAV valdžia ir žiniasklaida skatino patriotizmą ir demonizavo priešo kultūrą. Tam buvo pasitelktos ir kalbos priemonės. Vokiškai skambantys žodžiai buvo pervadinami, kad nebūtų siejami su priešu. Tokiu būdu amerikiečiai ėmė naudoti frazes „liberty steak“ vietoj hamburgerio, o „liberty cabbage“ vietoj raugintų kopūstų.
Šie pavadinimai buvo naudojami ne tik šnekamojoje kalboje – jie atsirado spaudoje, kariuomenės meniu ir net kai kuriose reklaminėse kampanijose. Tai buvo sąmoninga propagandinė priemonė, kuri turėjo du tikslus: iš vienos pusės – kovoti su vokiečių kultūrine įtaka, iš kitos – sutelkti tautą kovai už laisvę. Žodis „liberty“ šiuose kontekstuose turėjo didelę emocinę galią ir padėjo formuoti moralinį atskyrimą tarp „mūsų“ ir „jų“.
Reakcijos visuomenėje buvo įvairios. Dalis žmonių su entuziazmu priėmė naujuosius pavadinimus ir naudojo juos su pasididžiavimu. Tačiau buvo ir tokių, kurie šį pokytį laikė perdėtu ar net absurdišku. Visgi, dauguma laikėsi bendrosios tendencijos, nes tai buvo laikoma patriotiška laikysena. Karo metu net ir žodžiai turėjo atitikti nacionalinį interesą.
Verta paminėti, kad šios kalbinės transformacijos nebuvo ilgalaikės. Pasibaigus karui, senieji pavadinimai palaipsniui grįžo į viešąją kalbą. „Hamburgeris“ ir „sauerkraut“ vėl tapo įprasti – tai rodo, kad pokyčiai buvo labiau simboliniai nei fundamentalūs. Visgi tai paliko žymę Amerikos kultūros istorijoje, kaip pavyzdys, kaip kalba tampa mūšio lauku per konfliktus.
Pervadinti maisto produktai – tai ne vien tik įdomybė. Jie rodo, kaip giliai karas ir baimė gali paveikti kasdienę kultūrą. Žodžiai tampa ne tik informacijos nešėjais, bet ir simboliais, kurie įkūnija tai, kuo žmonės tiki, ko bijo ar ką pasmerkia. Antrasis pasaulinis karas buvo ne tik fizinė kova, bet ir ideologinė – tarp demokratijos ir totalitarizmo, tarp laisvės ir priespaudos. Todėl net ir hamburgerio pavadinimas galėjo tapti karo ideologijos dalimi.
Ši kalbinė tendencija atskleidžia ir gilesnį žmogaus poreikį kontroliuoti savo tapatybę. Kai tauta jaučiasi grėsmės akivaizdoje, ji ieško būdų atsiriboti nuo priešo – ne tik fiziškai, bet ir simboliškai. Žodžių pervardijimas tampa vienu iš būdų išsaugoti savo kultūrinį švarumą, atsiriboti nuo „svetimo“ poveikio ir tuo pačiu sustiprinti vidinį ryšį tarp piliečių.
Amerikiečių sprendimas atsisakyti vokiškų žodžių atspindi baimę, bet ir norą mobilizuoti tautą. Tai buvo karo psichologijos dalis – noras parodyti, kad net kasdienybėje galima palaikyti frontą. Šiandien tai gali atrodyti kaip keistas ar net perdėtas žingsnis, tačiau karo kontekste viskas įgauna kitokią prasmę. Kai kurios visuomenės net linkusios revizuoti ir perrašyti kalbą, kad galėtų aiškiau išreikšti, kieno pusėje jos stovi.
Įdomu tai, kad tokios praktikos kartojosi ir vėlesniais laikotarpiais. Pavyzdžiui, po 2003 m. Irako karo pradžios JAV buvo bandyta pervadinti „French fries“ į „Freedom fries“, siekiant protestuoti prieš Prancūzijos poziciją karo klausimu. Tai rodo, kad kalba – tai ne tik komunikacijos priemonė, bet ir emocijų, nuostatų bei politinės valios atspindys.
Amerikiečiai per Antrąjį pasaulinį karą pervadino hamburgerius į „liberty steaks“ ir raugintus kopūstus į „liberty cabbage“ ne todėl, kad nebegalėjo pakęsti jų skonio. Jie norėjo nutraukti simbolinį ryšį su priešu. Tai buvo viena iš propagandos priemonių, padėjusių telkti visuomenę ir stiprinti tautinį identitetą.
Nors šie pavadinimai buvo laikini, jie atskleidžia, kaip gilūs politiniai konfliktai paveikia net pačias paprasčiausias mūsų gyvenimo sritis. Kalba ir maistas – tai du pagrindiniai žmogaus tapatybės elementai. Kai įvyksta karas, abu tampa politiniais ginklais. Tai nėra tik kuriozinis istorijos epizodas – tai pamoka apie tai, kaip simboliai veikia mūsų kolektyvinę sąmonę ir kasdienybę.
Šiandien žodis „hamburgeris“ niekam nekelia įtarimo. Tačiau verta prisiminti, kad jis buvo vienu metu per daug „vokiškas“, kad būtų saugiai ištariamas Amerikoje. Tai leidžia mums geriau suprasti, kaip karas peržengia fronto linijas ir patenka net į mūsų lėkštes, meniu ir kalbos subtilybes.
Susisiek: info@idomioji-istorija.lt
© 2025 Idomioji-istorija.lt - Visos teisės saugomos. Sprendimas: Vileikis.lt
