„Pirmasis meno kūrinys“ nėra vienas aiškiai nustatomas objektas, nes viskas priklauso nuo to, ką laikome menu. Jei kalbame apie sąmoningą geometrinį ženklą, labai senas pavyzdys yra daugiau kaip 400 000 metų senumo Homo erectus išraižyta kriauklė iš Trinilio Javoje. Jei kalbame apie piešinį pigmentu, Blombos urve Pietų Afrikoje rastas raudonos ochros raštas datuojamas maždaug 73 000 metų. O seniausias šiuo metu žinomas išlikęs vaizduojamasis pasakojimas yra bent 51 200 metų senumo urvo piešinys Sulavesyje.
Kodėl sunku pasakyti, kada „atsirado menas“?
Ar keli sąmoningai išrėžti brūkšniai jau yra menas? Ar reikia atpažįstamo gyvūno, žmogaus figūros ar siužeto? Archeologai dažnai kalba ne vien apie „meną“, bet ir apie simbolinį elgesį, vaizdavimą, ornamentiką ar sąmoningai kuriamus ženklus.
Dėl to vienas sensacingas teiginys, kad „menas prasidėjo prieš 100 000 metų“, nėra tikslus. Skirtingi objektai atspindi skirtingas kūrybinio ir simbolinio elgesio formas, o jų chronologija nuolat tikslinama naujais datavimo metodais.
Trinilio kriauklė: daugiau kaip 400 000 metų senumo geometrinis raižinys
2014 m. žurnale Nature paskelbtame tyrime aprašyta Javoje rasta gėlavandenio moliusko kriauklė su sąmoningai išraižytu zigzaginiu geometriniu raštu. Radinys siejamas su Homo erectus ir datuojamas maždaug 430 000–540 000 metų.
Tyrėjai atsargiai pabrėžė, kad nežinome, ką šis raštas reiškė ir ar jo kūrėjas būtų suvokęs jį taip, kaip mes šiandien suprantame meną. Tačiau radinys rodo, kad sąmoningas abstrakčių raštų raižymas egzistavo gerokai prieš atsirandant šiuolaikiniam žmogui.
Blombos urvo piešinys: 73 000 metų senumo raudonos ochros linijos
Blombos urve Pietų Afrikoje archeologai aptiko silkreto akmens fragmentą, ant kurio raudonos ochros gabalėliu nubrėžtas kryžiuotų linijų raštas. 2018 m. Nature tyrimas jį datavo maždaug 73 000 metų.
Tai laikoma vienu seniausių žinomų sąmoningų piešinių pigmentu. Svarbu atskirti jį nuo graviravimo: Trinilio raštas buvo įrėžtas, o Blombos linijos nupieštos ant paviršiaus. Būtent todėl šis radinys labai svarbus kalbant apie piešimo istoriją.
Sulavesio urvų menas: seniausias žinomas vaizduojamasis pasakojimas
2024 m. Nature publikuotas tyrimas perdatavo urvų piešinius Sulavesio saloje, Indonezijoje. Leang Karampuang vietovėje scena, kurioje žmogui panašios figūros sąveikauja su kiaule, turi mažiausiai 51 200 metų.
Tyrėjai šį vaizdą vadina ankstyviausiu šiuo metu žinomu išlikusiu vaizduojamojo meno ir vizualaus pasakojimo pavyzdžiu. Tai ypač svarbu, nes čia jau matome ne vien abstrakčius brūkšnius, bet atpažįstamas figūras ir tarpusavio veiksmą.
O kaip Lascaux ir Chauvet urvai Europoje?
Prancūzijos Chauvet ir Lascaux urvai tebėra vieni garsiausių paleolito meno kompleksų, tačiau jie nėra seniausi žinomi meno pavyzdžiai. Chauvet piešiniai daugiausia datuojami maždaug 36 000 metų, o Lascaux – apie 20 000 metų.
Senesni Afrikos ir Pietryčių Azijos radiniai pakeitė ankstesnį europocentrišką pasakojimą, kad sudėtingas vaizduojamasis menas pirmiausia „atsirado Europoje“. Šiandien akivaizdu, kad simbolinis ir vaizdinis elgesys turi daug senesnes bei geografiškai platesnes šaknis.
Ar neandertaliečiai taip pat kūrė meną?
Kai kurie Ispanijos urvų pigmentuoti ženklai buvo datuoti daugiau kaip 64 000 metų – laikotarpiu, kai Europoje dar negyveno Homo sapiens. Jei šios datos ir interpretacijos teisingos, juos turėjo sukurti neandertaliečiai.
Tai dar viena priežastis, kodėl meninės raiškos istorijos nereikėtų pristatyti kaip staigaus „kūrybinės revoliucijos“ momento, prasidėjusio vienoje vietoje ir tik su mūsų rūšimi.
Ką galime pasakyti užtikrintai?
Žmonių ir kitų homininų simbolinis bei vizualinis elgesys formavosi labai ilgai ir nevienodai. Daugiau kaip 400 000 metų senumo graviruotas raštas, 73 000 metų senumo piešinys ir 51 200 metų senumo vaizduojamasis pasakojimas nėra vienas kitą paneigiantys „pirmojo meno“ kandidatai – jie žymi skirtingas kūrybos formas.
Todėl tiksliau kalbėti ne apie vieną momentą, kai „atsirado menas“, o apie vis didesnį archeologinių įrodymų sluoksnį, rodantį, kaip ankstyvieji žmonės kūrė ženklus, vaizdus ir prasmes.
Parašykite komentarą