Kontinentinė armija turėjo vėžlį šnipą: kaip George’as Washingtonas panaudojo povandeninį laivą kovoje su britais

1776-ieji metai. Niujorko uostas virto karo zona – britų karo laivai tvirtai įsitvirtinę prieplaukose, jų patrankos pasiruošusios sutriuškinti bet kokį pasipriešinimą. Amerikos kolonijos, ką tik paskelbusios nepriklausomybę, susidūrė su negailestinga imperija. Jėgų santykis buvo stulbinamai nelygus. Tačiau šioje beviltiška atrodžiusioje situacijoje amerikiečiai pasitelkė ne ginklų gausą, o išradingumą. Vienas neįtikėtiniausių to laikotarpio išradimų – „Turtle“, medinis povandeninis laivas, kuris tapo ne tik technologine naujove, bet ir simboliu revoliucinės drąsos.

Povandeninis „Vėžlys“: kaip gimė pirmasis slaptas ginklas po vandeniu

1775–1776 metais Džordžo Washingtono vadovaujama Kontinentinė armija ieškojo būdų, kaip pralaužti britų jūrų blokadą. Tradiciniai mūšiai prieš imperijos karinę mašiną buvo varginantys ir pavojingi, todėl teko ieškoti netradicinių kelių. Vienas tokių – povandeninis laivas „Turtle“, sukurtas išradėjo Davido Bushnello. Tai buvo pirmas pasaulyje dokumentuotas bandymas naudoti povandeninį aparatą kovai. Jis ne tik išsiskyrė tuo, kad buvo rankomis valdomas, bet ir tuo, kad jo paskirtis – sabotuoti laivus po vandeniu – buvo visiškai nauja karo strategijos forma.

Šis laivas buvo itin kuklaus dydžio – jame tilpo tik vienas žmogus. Jo forma priminė vertikaliai stovintį kiaušinį arba vėžlio kiautą, iš kurio ir kilo pavadinimas. Konstrukcija buvo pagaminta daugiausia iš medžio ir geležies, o sandarumas užtikrinamas derva ir žiedais. Viduje nebuvo jokios automatizacijos – judėjimą užtikrino operatoriaus raumenų jėga. Deguonis taip pat buvo ribotas – vos valandai. Todėl misijoms reikėjo ne tik techninių žinių, bet ir ypatingo fizinio pasiruošimo bei psichologinės ištvermės.

Bushnello idėja buvo paprasta – priešo laivą sunaikinti iš apačios. „Turtle“ turėjo prie korpuso pritvirtinti laiko mechanizmu valdomą sprogmenį, kuris po tam tikro laiko sprogsta. Tai buvo rizikingas, bet tuo pat metu išradingas sprendimas, kurio sėkmė galėjo pakeisti visą karo eigą.

Ezra Lee misija: istorinis bandymas sunaikinti britų karo laivą

1776 m. rugsėjo mėnesį „Turtle“ buvo panaudotas pirmą kartą mūšio sąlygomis. Niujorko uoste stovėjo britų karo laivas HMS Eagle – tai buvo ne šiaip taikinys, o viena svarbiausių britų jūrų pajėgų Niujorke. Misijai buvo paskirtas kareivis Ezra Lee – žmogus, kuris turėjo ne tik drąsos, bet ir techninių įgūdžių valdyti sudėtingą aparatą.

Jo užduotis buvo iš pažiūros neįmanoma – tamsoje, srauniame uosto vandenyje, priplaukti prie laivo, nepastebėtam prisitvirtinti prie korpuso ir sumontuoti sprogmenį. Ezra Lee įvykdė didžiąją plano dalį – jam pavyko priplaukti prie laivo ir netgi bandyti prisigręžti prie jo. Tačiau čia laukė nenumatyta kliūtis – varinis laivo korpusas buvo pernelyg stiprus, grąžtas jo neįveikė. Po kelis kartus nesėkmingai bandęs pritvirtinti sprogmenį ir bijodamas, kad netrukus bus pastebėtas, Lee nusprendė pasitraukti.

Nepaisant to, kad misija nesukėlė laukiamos žalos, ji turėjo reikšmingų pasekmių. Britai pastebėjo sprogmenį, kurį Lee paleido pabėgimo metu, ir netrukus uoste kilo sprogimas. Ši iš pažiūros nesėkminga operacija sukėlė sumaištį – britai nebesijautė saugūs net savo jūrų tvirtovėse. Toks psichologinis poveikis buvo ne mažiau svarbus nei reali žala – pirmą kartą prieš britų jėgą buvo panaudotas netikėtumas ir išradingumas kaip ginklas.

George’o Washingtono šnipinėjimo tinklas: kova ne tik mūšio lauke

Tuo pačiu metu, kai „Turtle“ mėgino keisti karo eigą vandenyse, George’as Washingtonas formavo kitą nematomą frontą – informacijos karą. Jis suprato, kad norint nugalėti stipresnį priešą, reikia žinoti jo silpnąsias vietas. Taip gimė vienas pirmųjų Amerikos žvalgybos tinklų – Culper Ring.

Šis slaptas tinklas veikė 1778–1783 metais ir tapo strateginiu Washingtono įrankiu. Culper Ring veikė ne tik kariniuose sluoksniuose – jis apėmė civilius, prekybininkus, netgi moteris, kurios perduodavo žinutes slaptu rašalu arba pasitelkdamos užkoduotus ženklus kasdieniuose objektuose. Tinklo nariai keitė tapatybes, naudodavo pseudonimus ir slaptažodžius. Pavyzdžiui, pats Washingtonas Culper Ring’e buvo vadinamas „711“.

Įdomu tai, kad vienas svarbiausių šio tinklo pasiekimų buvo informacijos perdavimas apie britų ketinimą užimti West Point fortą ir užverbuoti amerikiečių generolą Benedict Arnold. Ši išdavystė galėjo būti katastrofiška, tačiau Culper Ring agentai laiku perdavė informaciją, ir planas žlugo.

Washingtono gebėjimas naudoti žvalgybą, dezinformaciją ir net propagandą parodė, kad jis buvo ne tik karvedys, bet ir strategas, suvokiantis šiuolaikinio karo kompleksumą. Šie metodai, kartu su tokiomis iniciatyvomis kaip „Turtle“, tapo išskirtiniu Amerikos Nepriklausomybės karo bruožu – kova buvo ne tik su ginklais, bet ir su idėjomis, informacija bei technologijomis.

„Turtle“ palikimas: daugiau nei eksperimentas

Nors „Turtle“ nepakeitė karo eigos, jo reikšmė yra gilesnė nei gali atrodyti. Tai buvo pirmasis žingsnis link šiuolaikinio povandeninio karo. Ši idėja, daugiau nei šimtmečiu anksčiau nei pasirodė modernūs povandeniniai laivai, liudijo apie žmogaus troškimą išnaudoti visas įmanomas technologines galimybes.

David Bushnell vėliau prisidėjo prie kitų karinių inovacijų, o jo darbas buvo vertinamas net po karo – Washingtonas jį laikė „genialiu išradėju“. „Turtle“ kopijos šiandien eksponuojamos muziejuose, o pats laivas tapo technologinio entuziazmo ir patriotinės drąsos simboliu. Šis mažas aparatas parodė, kad kartais norint pakeisti pasaulį pakanka vieno žmogaus idėjos – net jei ji gimė laivo triume, apšviestame silpnu žibintu, po vandens paviršiumi.

Amerikos Nepriklausomybės karas buvo daugiau nei ginklų žvangėjimas. Jis buvo išradingumo, atkaklumo ir nematomų frontų susidūrimas. O „Turtle“, mažas ir trapus, liko istorijoje kaip didelės drąsos pavyzdys – įrodymas, kad tikroji galia kartais slypi ne laivo denyje, o jo šešėlyje po vandeniu.