Kosmoso lenktynės buvo JAV ir Sovietų Sąjungos varžymasis dėl raketų technologijų, mokslinių pasiekimų ir politinio prestižo per Šaltąjį karą. Jų pradžią simbolizuoja 1957 m. „Sputnik 1“, o ryškiausią JAV laimėjimą – 1969 m. „Apollo 11“ nusileidimas Mėnulyje. Tačiau skirtingose srityse pirmavo skirtingos šalys, todėl visos istorijos neįmanoma sutraukti į vieną finišo liniją.
Kas vadovavo sovietų raketų kūrimui?
Sergejus Koroliovas buvo sovietų raketų konstruktorius. Jo negalima priskirti po karo į SSRS patekusiems vokiečių mokslininkams. NASA paskelbtame istoriko Asifo Siddiqi tyrime aprašoma Koroliovo ir Michailo Tichonravovo veikla bei karinės raketos R-7 panaudojimo galimybės palydovui iškelti.
Vokietijos raketų technologijos ir specialistai buvo reikšmingi abiem supervalstybėms, tačiau tai nepaverčia visų programų vadovų vokiečiais. JAV dirbęs Wernheris von Braunas buvo svarbus raketų kūrėjas, bet visos „Apollo“ programos negalima vadinti vien jo projektu.
„Sputnik“, Laika ir Gagarinas
- 1957 m. spalio 4 d. SSRS paleido „Sputnik 1“ – pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą.
- 1957 m. lapkričio 3 d. „Sputnik 2“ iškėlė Laiką – pirmąjį gyvūną Žemės orbitoje. Tai nebuvo pirmasis gyvas organizmas apskritai pakilęs į kosmosą: gyvūnai iki tol jau buvo skraidinami suborbitinėmis trajektorijomis. Laika misijos neišgyveno.
- 1961 m. balandžio 12 d. Jurijus Gagarinas „Vostok 1“ tapo pirmuoju žmogumi kosmose ir apskriejo Žemę.
Palydovo iškėlimas rodė ir galingų raketų galimybes. Todėl visuomenės dėmesys buvo susijęs su mokslu, bet kartu ir su branduolinių ginklų pristatymo grėsme.
Kennedy tikslas: nusileisti ir sugrįžti
1961 m. gegužės 25 d. JAV prezidentas Johnas F. Kennedy Kongrese pasiūlė iki dešimtmečio pabaigos nuskraidinti žmogų į Mėnulį ir saugiai grąžinti į Žemę. Antra uždavinio dalis buvo tokia pat esminė kaip pirmoji: vien pasiekti Mėnulį neužteko.
„Mercury“, „Gemini“ ir „Apollo“ programos sprendė skirtingus skrydžio klausimus: žmogaus darbą erdvėlaivyje, manevravimą, susijungimą orbitoje ir kelionę už Žemės orbitos. Reikėjo ne vien galingos raketos, bet ir patikimos ryšio, navigacijos bei įgulos gyvybės palaikymo sistemos.
„Apollo 11“: liepos 20-oji ar 21-oji?
1969 m. liepos 20 d. 20.17 val. pasauliniu laiku Mėnulio modulis nusileido Ramybės jūroje. Neilas Armstrongas ant paviršiaus žengė jau liepos 21 d. apie 02.56 val. pasauliniu laiku. JAV rytinėje pakrantėje dar buvo liepos 20-osios vakaras. Skirtingos datos nereiškia skirtingų misijų – jos atsiranda dėl laiko juostų ir nusileidimo bei pirmojo žingsnio atskyrimo.
Armstrongas ir Buzzas Aldrinas dirbo Mėnulio paviršiuje, o Michaelas Collinsas liko orbitoje komandiniame modulyje. NASA misijos suvestinėje nurodyta, kad parsivežta apie 21,55 kg mėginių. Tai „Apollo 11“ rezultatas, kurio nereikia painioti su visų „Apollo“ ekspedicijų bendru derliumi.
Ar po Mėnulio prasidėjo vien bendradarbiavimas?
Ne. „Apollo 11“ įvykdė garsiausią JAV išsikeltą tikslą, bet nepanaikino Šaltojo karo ir nacionalinių programų. 1975 m. liepos 17 d. „Apollo“ ir „Sojuz“ susijungimas orbitoje tapo svarbiu praktinio bendradarbiavimo pavyzdžiu. Jis parodė galimybę suderinti technines sistemas ir kartu dirbti politinės konkurencijos sąlygomis.
Istorinį kontekstą papildo Šaltojo karo temos.
Šaltiniai
- Asif A. Siddiqi / NASA – Korolev, Sputnik, and the International Geophysical Year
- NASA – „Sputnik“ ir kosmoso eros pradžia
- NASA – gyvūnų skrydžių į kosmosą istorija
- NASA – Jurijaus Gagarino skrydis
- NASA – Kennedy 1961 m. gegužės 25 d. tikslas
- NASA – „Apollo 11“ misijos suvestinė
- NASA – „Apollo–Sojuz“ misija
Parašykite komentarą