Istorija dažnai pateikia netikėtų faktų, kurie verčia iš naujo pažvelgti į mūsų pasaulio laikmečius ir civilizacijų raidą. Vienas iš jų – tai, kad Oksfordo universitetas, šiandien žinomas kaip vienas prestižiškiausių mokslo centrų pasaulyje, pradėjo savo veiklą dar 1096 metais, o tuo metu Actekų imperija dar neegzistavo. Tai ne tik intriguojantis palyginimas, bet ir nuostabi proga pažvelgti į tai, kaip skirtingos kultūros vystėsi labai skirtingais greičiais ir kontekstuose.
Oksfordo universiteto ištakos siekia XI a. pabaigą, kai Anglijoje dar nebuvo nei vieningos nacionalinės tapatybės, nei formalaus švietimo sistemos, tačiau poreikis mokytis jau buvo juntamas. Tuo tarpu Actekų imperijos pradžia tradiciškai laikoma 1325 metais, kai Meksikų gentis įkūrė miestą Tenočtitlaną prie Teskoko ežero dabartinio Meksiko miesto vietoje.
Oksfordo universitetas pirmą kartą paminėtas dokumentuose dar 1096 m., o per XII amžių jis jau buvo tapęs vienu svarbiausių mokslinių centrų Anglijoje. Dėl konfliktų su Londono universitetais ir Bažnyčios politikos, Oksfordas išaugo į nepriklausomą intelektualų bendruomenę, kurioje dėstytojai ir studentai diskutavo apie logiką, teologiją, filosofiją, matematiką.
Per šimtmečius Oksfordas išgyveno daugybę permainų – nuo viduramžių scholastikos iki Renesanso idėjų, nuo reformacijos laikų iki šiuolaikinių mokslo proveržių. Tai universitetas, kuris veikė dar tada, kai Kolumbas nebuvo atradęs Amerikos, ir kai Centrinėje Amerikoje tik kūrėsi būsimos imperijos.
Actekų imperija, kita vertus, iškilo vėliau – jos pradžia siejama su 1325 metais, kai Tenočtitlanas tapo Meksikų genties sostine. Šis miestas buvo įspūdingas savo architektūra, kanalų sistema, šventyklomis ir socialine tvarka. Imperija klestėjo šimtmečius, kol 1521 m. buvo sunaikinta ispanų konkistadorų vadovaujant Ernánui Kortesui.
Svarbu suprasti, kad nors Actekų civilizacija atsirado gerokai vėliau nei Oksfordas, ji vystėsi visiškai kitaip – be kontakto su Europa, kitais mokslo centrais ar krikščioniškuoju pasauliu. Tai parodo civilizacijų paralelinį, bet nesinchronizuotą vystymąsi, kuris dažnai stebina mus šiandien.
Kai kalbame apie senąsias civilizacijas, dažnai mąstome apie jų amžių per geografinius lūžius – Europa prieš Ameriką, Rytai prieš Vakarus. Tačiau faktas, kad vienas universitetas, veikiantis iki šiol, buvo įkurtas daugiau nei du šimtmečius prieš garsios civilizacijos atsiradimą, keičia mūsų istorinį suvokimą.
Oksfordas buvo akademinis centras dar prieš tai, kai buvo pradėtas statyti Tenočtitlanas. Kol Anglijos mokslininkai studijavo Aristotelį ir Augustiną, actekai dar tik ieškojo vietos savo naujam miestui, sekdami mitinius ženklus – erelį, tupintį ant kaktuso ir ryjantį gyvatę.
Tokie faktai ne tik stebina, bet ir parodo, kad istorinis laikas nėra vienalytis visoms kultūroms. Kiekviena civilizacija turi savo laikrodį, o istoriniai įvykiai vienoje pasaulio dalyje gali vykti visiškai atskirai nuo kitų regionų pokyčių.
Gyvenant XXI amžiuje, kai mokslas, technologijos ir kultūra yra globalizuoti, dažnai pamirštame, kaip skirtingai vystėsi žmonijos pažanga skirtinguose kontinentuose. Šis palyginimas primena ne tik apie Oksfordo universiteto istorinę reikšmę, bet ir apie tai, kiek turtinga ir įvairi yra mūsų civilizacijų raida.
Tai taip pat kviečia susimąstyti apie švietimo vertę. Oksfordo ilgaamžiškumas rodo, kad žinių perdavimas iš kartos į kartą yra vienas iš pagrindinių kultūros tvarumo veiksnių. Nors Actekų imperija buvo sunaikinta, o Tenočtitlano griuvėsiai šiandien guli po šiuolaikiniu Meksiku, Oksfordo sienos vis dar kviečia studentus iš viso pasaulio.
Susisiek: info@idomioji-istorija.lt
© 2025 Idomioji-istorija.lt - Visos teisės saugomos. Sprendimas: Vileikis.lt
