Virvės traukimas iš tikrųjų buvo oficiali vasaros olimpinių žaidynių rungtis penkis kartus: 1900, 1904, 1908, 1912 ir 1920 metais. Tai ne vėlesnė parodomoji varžyba ar legenda. Tarptautinio olimpinio komiteto oficialūs rezultatai rodo, kad sportininkai varžėsi dėl medalių, o komandas dažnai sudarydavo stipruoliai, policininkai ir kiti atletai.
Kodėl virvės traukimas pateko į olimpines žaidynes?
Pirmosiose moderniųjų olimpiadų programose sporto šakų ribos dar nebuvo nusistovėjusios. Be bėgimo, šuolių ar imtynių, žaidynėse buvo rungčių, kurios šiandien atrodo neįprastai.
Virvės traukimas buvo organizuojamas kaip komandinė jėgos ir koordinacijos disciplina. Pradžioje jis siejosi su lengvąja atletika, nors šiandien Tarptautinis olimpinis komitetas jį klasifikuoja kaip atskirą istorinę sporto šaką.
1900 m. Paryžius – pirmasis kartas
1900 m. Paryžiaus žaidynėse virvės traukimas pirmą kartą pateko į oficialią programą. Ankstyvųjų olimpiadų komandos ir tautybė ne visada atitiko šiandienines nacionalinių rinktinių taisykles – dalis komandų jungė kelių šalių sportininkus.
Todėl šių varžybų rezultatų negalima interpretuoti vien taip, kaip dabartinių olimpinių žaidynių nacionalinių medalių lentelių.
1904, 1908 ir 1912 m. varžybos
1904 m. Sent Luise rungtyje dalyvavo daugiausia amerikiečių komandos. 1908 m. Londone dominavo britai, tarp jų ir policijos kolektyvai. Šios žaidynės išgarsėjo ginču dėl Liverpulio policininkų avalynės, kurios sportininkai iš JAV nelaikė lygiaverte konkurencijai tinkama įranga.
1912 m. Stokholme virvės traukimas išliko olimpinėje programoje, nors konkurencija nebuvo labai gausi. Rungties organizavimas atspindi ankstyvą sporto taisyklių ir tarptautinių standartų kūrimo etapą.
1920 m. Antverpenas – paskutinė olimpinės rungties vieta
1920 m. olimpiadoje Antverpene Didžiosios Britanijos komanda iškovojo paskutinį olimpinio virvės traukimo aukso medalį. Vėlesnėse vasaros olimpinėse žaidynėse ši rungtis į programą nebegrįžo.
Olimpinio sporto programa XX a. trečiajame dešimtmetyje buvo peržiūrima ir siaurinama. Todėl virvės traukimo išbraukimo nederėtų aiškinti vien tuo, kad jis tapo „nebe sportas“ ar kad atletai buvo nepakankamai kvalifikuoti.
Ar rungtyje svarbi tik fizinė jėga?
Ne. Moderniose virvės traukimo varžybose svarbi kūno padėtis, komandinis judesių sinchronizavimas, sukibimas su žeme, ištvermė ir taktika. Ta pati logika buvo svarbi ir ankstyvųjų olimpinių varžybų dalyviams, nors techninės taisyklės per laiką kito.
Virvės traukimas todėl nėra paprastas „kiemo žaidimas“, net jei šiandien daugeliui pirmiausia asocijuojasi su mokyklų šventėmis.
Ar virvės traukimas grįš į olimpines žaidynes?
Kol kas tai nėra dabartinės vasaros olimpinių žaidynių programos rungtis. Tarptautinės virvės traukimo federacijos palaiko sporto varžybas, tačiau teisė būti pripažintai sporto federacijai automatiškai nereiškia teisės dalyvauti olimpiadoje.
Istorinis faktas aiškus: virvės traukimas penkiose olimpiadose buvo oficiali medalio rungtis, o paskutinį kartą – 1920 m.
Susiję straipsniai: olimpiniai medaliai už meno kūrinius 1912–1948 m..
Parašykite komentarą