Karai paprastai įsimena dėl kraujo praliejimo, garsių mūšių ir didvyriškų veiksmų. Tačiau kartais istorija pateikia siurrealistinių pavyzdžių, kai karas tampa labiau keistu nesusipratimu nei tikru konfliktu. Vienas iš tokių neįtikėtinų atvejų – tai „Olandų ir Scilly salų karas“, kuris truko net 335 metus, bet per visą laikotarpį nebuvo nei vieno mūšio, nei vienos aukos. Tai buvo nepaprastas karas, prasidėjęs dėl politinių intrigų Anglijoje ir užmirštas šimtmečiams, kol vienas istorikas XX a. pabaigoje netyčia aptiko šį diplomatinį kuriozą.
Olandų ir Scilly salų karo ištakos glūdi XVII a. viduryje – itin audringame laikotarpyje Anglijos istorijoje. 1642 m. prasidėjęs Anglijos pilietinis karas supriešino šalį – Parlamento šalininkai (parlamentarai) kovojo prieš monarcho Karolio I lojalistus (karalystininkus). Šis konfliktas netruko paveikti ir užsienio santykius – ypač su Nyderlandais, tuo metu buvusiais galinga jūrų ir prekybos valstybe.
Nyderlandai pasirinko palaikyti parlamentarus – ne tiek iš simpatijų, kiek iš pragmatinių interesų. Olandai buvo priklausomi nuo saugios prekybos su Anglija, o parlamentarai kontroliavo pagrindinius uostus, įskaitant Londoną. Tokia parama įsiutino karalystininkus, kurie pradėjo keršyti – tarp jų ir grobti olandiškus prekybinius laivus. Šios atakos buvo vykdomos iš Pietvakarių Anglijos, ypač Kornvalio pakrantės, kur karalystininkai buvo susitelkę po pralaimėjimų.
Kai 1651 m. karalystininkai pralaimėjo lemiamus mūšius, jų likučiai pasitraukė į nuošalias Scilly salas. Ši Atlanto pakraštyje esanti teritorija formaliai priklausė Anglijai, tačiau realiai ją kontroliavo pabėgę monarcho šalininkai. Olandų laivynas, norėdamas apginti savo prekybinius interesus, atvyko prie Scilly salų pareikalauti kompensacijos už apiplėštus laivus. Gavę atvirą atsisakymą ir supratę, kad karalystininkai bankrutavę, o jų laivynas – beveik neegzistuojantis, olandai simboliškai paskelbė karą saloms.
Tačiau tikrojo konflikto taip ir neįvyko. Olandų laivynas netrukus pasitraukė, nusprendęs, jog nėra verta toliau persekioti priešą, kuris neturi nei resursų, nei kariuomenės. Karas faktiškai niekada nebuvo tęsiamas, tačiau diplomatiškai – niekas taip ir nepaskelbė taikos. Štai taip, netyčia, prasidėjo vienas ilgiausių, bet kartu ir tyliausių karų istorijoje.
Nors diplomatiniai santykiai tarp Anglijos ir Nyderlandų toliau vystėsi, o istorijoje tarp jų vyko dar keli tikri karai, niekas daugiau neprisiminė simbolinio karo su Scilly salomis. Kadangi šios salos neturėjo nepriklausomos valdžios, o buvo tik politinių pabėgėlių prieglobstis, jų reikšmė greitai išblėso. Olandų valdžia taip pat nesiteikė gilintis į tą keistą epizodą, o 1651 m. karo paskelbimas liko tik tarp laivyno karininkų ir vietos karalystininkų.
Per šimtmečius Scilly salos buvo reintegruotos į Anglijos administraciją, o Anglijos pilietinis karas tapo tik istorijos vadovėlių tema. Tačiau jokie dokumentai apie karo pabaigą nebuvo nei pasirašyti, nei oficialiai skelbti. Šis diplomatinis vakuumas tiesiog nugrimzdo į užmarštį. Ir tai būtų likę istoriniu kuriozu, jei ne atsitiktinumas, nutikęs beveik po trijų šimtmečių.
1980-aisiais metais britų istorikas Roy Greenlad atrado keistą įrašą apie nesibaigusį karą tarp Nyderlandų ir Scilly salų. Pradėjęs gilintis į šaltinius, jis pastebėjo, kad nėra jokių dokumentų apie karo pabaigą ar pasirašytą taiką. Ši informacija suintrigavo ir Nyderlandų ambasadą Londone, ir vietos valdžią Scilly salose. Paaiškėjo, kad oficialiai abi pusės vis dar yra „kare“, nepaisant to, kad niekada nei kovėsi, nei turėjo rimtų nesutarimų.
Ši situacija sužavėjo žiniasklaidą – ją vadino „ilgiausiu taikiausiu karu pasaulyje“. Iš pirmo žvilgsnio absurdiškas faktas iškėlė klausimus apie diplomatinio formalumo reikšmę. Kaip tokie procesai gali būti pamiršti? Ir kaip istoriniai nesusipratimai gali gyvuoti šimtmečiais, kol kas nors atsitiktinai jų neiškelia į viešumą?
Po istoriko Roy Greenlad tyrimo, Scilly salų taryba nusprendė imtis veiksmų ir nutraukti šį kuriozinį konfliktą. 1986 m. balandžio 17 d. į salas atvyko Nyderlandų ambasadorius Rein Huydecoper, o kartu su juo – diplomatinė delegacija. Ceremonijos metu, simboliškai, buvo pasirašyta taikos sutartis tarp Nyderlandų ir Scilly salų. Po 335 metų karas oficialiai baigėsi.
Taikos paskelbimo ceremonija vyko šiltai, be jokių formalumų – veikiau kaip draugiškas susitikimas su humoro doze. Žinoma, nebuvo nei nuoskaudų, nei reikalavimų. Šis įvykis buvo labiau kultūrinis ir istorinės ironijos gestas nei politinis sprendimas. Tačiau jis iškėlė svarbią pamoką – net menkiausios diplomatinės formos, nepaisant jų simboliškumo, turi savo reikšmę ir gali gyventi amžinai, jei nėra aiškiai nutrauktos.
Scilly salų vietos valdžia pasinaudojo šia proga ir pavertė karo istoriją turistine atrakcija. Iki šiol salose galima rasti suvenyrų, atvirukų ir net trumpų ekskursijų, pasakojančių apie šį keistą karą. Ši istorija tapo kultūriniu palikimu, pabrėžiančiu tiek žmonių užmaršties, tiek biurokratinių niuansų galingumą.
Kita vertus, olandų reakcija taip pat atspindėjo šiltus santykius su Jungtine Karalyste – po amžių karų ir konkurencijos šios šalys tapo artimomis NATO partnerėmis ir bendromis Europos demokratijos skleidėjomis. Tad karo užbaigimas ne tik suvienijo dvi šalis per žaismingą ceremoniją, bet ir parodė, kaip istorija gali būti iš naujo įprasminta taikiai ir pozityviai.
Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad Olandų ir Scilly salų karas buvo tik linksmąja istorijos puslapio išnaša, jo reikšmė gerokai gilesnė. Pirmiausia, tai pavyzdys, kaip karai gali būti ne tik destrukcijos šaltinis, bet ir diplomatinės painiavos padarinys. Šis karas nebuvo nulemtas militaristinių ambicijų ar ekspansinių siekių – jis kilo iš ekonominių nuostolių, keršto troškimo ir nesusikalbėjimo tarp suirutėje atsidūrusios šalies vidaus grupuočių bei užsienio jėgų.
Antra, tai įspėjimas apie tai, kaip biurokratiniai veiksmai gali turėti netikėtų pasekmių. Vien tai, kad oficialiai nepasirašytas taikos dokumentas liko galioti šimtmečius, rodo, kaip svarbus yra formaliai užbaigti net simbolinius konfliktus. Šiuolaikiniame pasaulyje, kai tarptautiniai santykiai grindžiami teisės principais, tokie atvejai gali kelti realių komplikacijų.
Trečia – tai istorija apie žmogišką atlaidumą, šilumą ir gebėjimą paversti konfliktą istorijos pamoka. Nors šis karas neturėjo nei didvyrių, nei aukų, jis turi vieną ypatingą pranašumą – tai karo be smurto pavyzdys. Tokia simbolinė pamoka yra neįkainojama pasaulyje, kur konfliktai dažnai prasideda dėl nereikšmingų ginčų ir baigiasi skaudžiomis pasekmėmis.
Galiausiai, šis karas tapo puikiu pavyzdžiu, kaip net ir mažiausios istorijos detalės gali būti atrastos, prikelti naujam gyvenimui ir įkvėpti platesnį diskursą apie taiką, istoriją ir diplomatinį sąmoningumą.
Olandų ir Scilly salų karas yra vienas iš tų istorijos epizodų, kurie iš pradžių kelia šypseną, bet vėliau paskatina giliau susimąstyti. 335 metus trukęs „karas be mūšio“ yra simbolis to, kiek daug priklauso nuo smulkių sprendimų, formalumų ir užmaršties. Jis primena, kad taika nėra tik kraujo nepraliejimas – tai ir aktyvus atsakomybės bei komunikacijos veiksmas, net kai atrodo, jog jokios grėsmės nėra.
Scilly salų taikos paskelbimas 1986 metais buvo daugiau nei diplomatinė pataisa – tai buvo istorinis susitaikymas su praeitimi. Šiandien ši istorija yra ne tik įdomus faktas, bet ir priminimas, kad net ilgiausi karai gali baigtis ramybe, kai žmonės nusprendžia ne neapkęsti, o prisiminti su šypsena.
Susisiek: info@idomioji-istorija.lt
© 2025 Idomioji-istorija.lt - Visos teisės saugomos. Sprendimas: Vileikis.lt
