Pirmieji Garbės medaliai JAV istorijoje – Didžiojo lokomotyvo persekiojimo herojams

Pradžia, paženklinta drąsa ir geležinkeliu

Garbės medalis (Medal of Honor) – aukščiausias karinis apdovanojimas Jungtinėse Amerikos Valstijose, skirtas pagerbti karių didvyriškumui, atliktam rizikuojant savo gyvybe priešais priešą. Nors šiandien šis medalis yra žinomas visame pasaulyje kaip drąsos ir pasiaukojimo simbolis, jo kilmė susijusi su konkrečiu ir labai dramatišku įvykiu – „Didžiojo lokomotyvo persekiojimu“ (angl. Great Locomotive Chase), vykusiu per Amerikos pilietinį karą 1862 metais.

Ši operacija, dažnai vadinama viena įspūdingiausių karinių sabotažo misijų geležinkelio istorijoje, tapo ne tik legenda, bet ir proga pirmą kartą įteikti oficialius Garbės medalius. Būtent šie vyrai atvėrė duris tradicijai, kuri tęsiama iki šių dienų.

Didysis lokomotyvo persekiojimas – misija, reikalavusi neįtikėtino drąsos

1862 m. balandžio 12 d. grupė Sąjungos (Šiaurės) karių, vadovaujamų civilio šnipo Jameso J. Andrewso, atliko slaptą karinę operaciją prieš Konfederaciją (Pietus). Tikslas buvo ambicingas – užgrobti traukinį „The General“ ir jį vairuoti iš Džordžijos gilumos atgal į Šiaurės teritorijas, naikinant geležinkelio bėgius, ryšių linijas, tiltus ir tiekimo kelius. Taip buvo siekiama paralyžiuoti Konfederacijos tiekimo grandines ir padėti Sąjungos puolimui Chattanooga kryptimi.

Andrewsas su 21 savanoriu apsimetė konfederacijos kariais, keliavo giliai į priešo teritoriją ir galų gale, Marietta mieste, užgrobė traukinį. Tačiau planas greitai susidūrė su kliūtimis. Konfederacijos inžinierius Williamas Fulleris, kuris tuo metu buvo traukinyje, pradėjo nuožmų persekiojimą, pirmiausia pėsčiomis, vėliau pasinaudodamas kitais traukiniais.

Per daugiau nei 140 kilometrų trukusią gaudynę Sąjungos kariai stengėsi sugadinti bėgius, kirsti tiltus ir palikti kliūtis. Tačiau dėl techninių nesklandumų, vėlavimų ir nepakankamo pasiruošimo jie buvo sugauti netoli Chattanooga miesto. Kai kurie dalyviai buvo nuteisti ir pakarti kaip šnipai, įskaitant ir misijos vadą Jamesą Andrewsą. Kiti pateko į karo belaisvių stovyklas, o tik daliai pavyko pabėgti arba vėliau būti iškeistiems.

Garbės medalis: pirmasis žingsnis į istorinį palikimą

Nors pati misija baigėsi nesėkme, drąsa ir pasiaukojimas, parodytas jos metu, neliko nepastebėti. 1863 metais, dar tebevykstant Amerikos pilietiniam karui, Jungtinių Valstijų Kongresas nusprendė įteikti pirmuosius Garbės medalius už šią misiją dalyvavusiems kariams.

Pirmieji medaliai buvo įteikti šlovingiesiems Andrews Raiders (Andrėjaus reidams) – Sąjungos kariams, kurie rizikavo gyvybėmis vykdydami itin pavojingą ir slapta operaciją giliai priešo teritorijoje. 19 vyrų iš 22 buvo apdovanoti šiuo garbingu ženklu. Įdomu tai, kad Jamesas Andrewsas pats negavo medalio, nes buvo civilis, o tuo metu Garbės medaliai buvo skiriami tik kariškiams.

Šie apdovanojimai ženklino naujos JAV karinės tradicijos pradžią – pagerbti ne tik sėkmingai įvykdytus veiksmus, bet ir ryžtą bei pasiaukojimą net misijų metu, kurios nepasiekė galutinio tikslo.

Palikimas, kuris gyvuoja iki šių dienų

Šiandien Garbės medalis yra vienas iš žinomiausių JAV karinių simbolių, ir jį gauti – didžiulė garbė. Nuo 1863 metų tūkstančiai karių buvo apdovanoti už įvairius didvyriškus veiksmus įvairiuose karuose – nuo Pirmojo pasaulinio karo iki šiuolaikinių konfliktų Artimuosiuose Rytuose.

Tačiau Didžiojo lokomotyvo persekiojimo dalyviai išlieka istoriniais pionieriais – jų vardai įrašyti į šlovės puslapius ne tik dėl išskirtinės drąsos, bet ir dėl to, kad būtent jų dėka ši apdovanojimo tradicija prasidėjo. Jų istorija šiandien pasakojama muziejuose, karo akademijose ir net Holivudo filmuose.

Tarp žymių pavyzdžių galima išskirti Jacob Parrott, kuris buvo pirmasis karys, oficialiai apdovanotas Garbės medaliu. Jo vardas šiandien simbolizuoja ne tik pergalę ar taktinį sumanumą, bet ir asmeninį pasiryžimą bei pasiaukojimą savo tėvynei.

Kodėl tai svarbu šiandien?

Ši istorija primena, kad herojiškumas ne visada matuojamas pergale. Kartais didvyriškumas pasireiškia drąsoje veikti nežinioje, žinant, kad sėkmės tikimybė – menka. „Didysis lokomotyvo persekiojimas“ nėra tik karinė istorija – tai žmonių, pasiryžusių rizikuoti viskuo dėl idėjos ir šalies, liudijimas.

Pirmieji Garbės medaliai JAV istorijoje buvo ne tik simbolinis žingsnis – jie įprasmino naują požiūrį į karinio pasiaukojimo vertę. Ir būtent dėl šios priežasties jie iki šiol laikomi vienais reikšmingiausių JAV karinių apdovanojimų.