Tomas Edisonas neišrado daugumos „savo” išradimų

Kalbant apie technikos istoriją, Tomas Edisonas dažnai pristatomas kaip vienas didžiausių visų laikų išradėjų. Jo vardas glaudžiai siejamas su elektros lempute, fonografu, kino technologijomis ir šimtais kitų išradimų. Jis yra užregistravęs net 1 093 patentus, todėl ilgą laiką atrodė, kad tai neprilygstamas inovacijų rekordas. Tačiau istorikai vis dažniau kelia klausimą: ar Tomas Edisonas tikrai pats išrado daugumą dalykų, už kuriuos buvo pripažintas? Ar jis buvo genialus kūrėjas, ar veikiau sumanus verslininkas, sugebėjęs pasisavinti kitų idėjas?

Edisoną supęs mitas apie „genijų išradėją“

XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Edisonas buvo laikomas inovacijų simboliu. Jis puikiai išnaudojo žiniasklaidą ir visuomenės susižavėjimą technikos pažanga. Edisono laboratorijos Menlo Parke buvo pristatomos kaip „išradimų fabrikas“, kuriame nuolat gimsta nauji atradimai. Toks įvaizdis jam padėjo pritraukti investuotojus, finansavimą ir milžinišką visuomenės dėmesį.

Tačiau realybė buvo sudėtingesnė. Daugelis patentų, kuriuos Edisonas užregistravo savo vardu, buvo pagrįsti kitų mokslininkų ir išradėjų darbais. Jis retai pats dirbo prie techninių sprendimų iki galo – dažniausiai tai atlikdavo jo laboratorijos komandos nariai arba kiti nepriklausomi išradėjai. Edisonas veikiau atliko vadybininko, verslininko ir reklamos meistro vaidmenį, nei tikrojo techninio novatoriaus. Štai kodėl nemaža dalis istorikų šiandien vadina jį vienu labiausiai žinomų intelektinės nuosavybės „grobikų“.

Nikola Tesla ir garsusis konfliktas

Vienas labiausiai žinomų Edisono priešininkų buvo serbų kilmės mokslininkas Nikola Tesla. Tesla dirbo Edisono įmonėje ir siūlė patobulinimus elektros sistemoms. Jis pasisakė už kintamosios srovės naudojimą, kuri vėliau tapo pagrindine elektros perdavimo technologija pasaulyje. Tačiau Edisonas laikėsi nuomonės, kad saugesnė yra nuolatinė srovė, ir stengėsi visais būdais diskredituoti Teslos idėjas.

Šis ginčas į istoriją įėjo kaip „Srovių karas“. Nors Tesla ir George’as Westinghouse’as galiausiai laimėjo, o kintamoji srovė tapo pasauliniu standartu, Edisonui pavyko ilgą laiką viešumoje išlaikyti savo, kaip „tikrojo elektros genijaus“, reputaciją. Tai rodo, jog jis mokėjo manipuliuoti ne tik technologijomis, bet ir viešąja nuomone, net jei realūs techniniai sprendimai kilo iš kitų protų.

Kitų išradėjų idėjų pasisavinimas

Be Teslos, Edisonas ne kartą buvo kaltinamas pasisavinęs kitų mokslininkų darbus. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Josephas Swan iš Anglijos, kuris dar prieš Edisoną sukūrė praktiškai veikiančią elektros lemputės versiją. Edisonas patobulino kai kurias detales, tačiau pasaulyje lemputė liko siejama būtent su jo vardu.

Dar vienas atvejis – Wilhelm Roentgen atradimas. 1895 metais vokiečių fizikas aptiko rentgeno spindulius, tačiau Edisonas nedelsdamas ėmė kurti su jais susijusius įrenginius ir netgi bandė įregistruoti patentus, paremtus Roentgeno tyrimais. Tokia praktika buvo jam įprasta: Edisonas atidžiai sekė kitų mokslininkų darbus ir ieškojo būdų, kaip juos komerciškai pritaikyti.

Nors kai kurie iš jo patentų tikrai buvo originalūs, istoriniai įrodymai rodo, kad didelė jų dalis buvo grįsta kitų išradėjų idėjomis, kurios buvo arba šiek tiek patobulintos, arba tiesiog perregistruotos jo vardu.

Genijus ar sumanus verslininkas?

Šiandien istorikai dažnai diskutuoja: kaip vertinti Thomasą Edisoną? Viena vertus, jis buvo neabejotinai talentingas organizatorius, gebėjęs suburti komandas, finansuoti tyrimus ir išpopuliarinti technologijas. Jo vaidmuo skleidžiant elektrifikaciją, įrašų industriją ar kino technologijas yra neabejotinas.

Kita vertus, jo polinkis pasisavinti kitų idėjas ir prisistatyti vieninteliu išradimų autoriumi kelia daug moralinių klausimų. Ar jis buvo vizionierius, ar tiesiog šaltakraujis verslininkas, pasinaudojęs kitų darbu? Tikriausiai tiesa slypi kažkur per vidurį: Edisonas nebuvo paprastas sukčius, bet jis tikrai nebuvo vienišas genijus, kokiu jį ilgą laiką laikė pasaulis.

Edisono paveldas šiandien

Nepaisant kontroversijų, Thomaso Edisono vardas išliko istorijoje kaip vieno žymiausių išradėjų. Tačiau šiuolaikiniai tyrimai vis aiškiau parodo, kad jo sėkmė buvo labiau paremta verslumo įgūdžiais, gebėjimu reklamuoti idėjas ir užsitikrinti patentus, o ne vien tik jo paties genialumu.

Ši istorija yra svarbi pamoka apie tai, kaip intelektinė nuosavybė ir išradimai buvo suvokiami XIX–XX amžiuje. Ji primena, kad technologijų istorijoje dažnai šlovinamas ne tas, kuris pirmasis ką nors sugalvojo, o tas, kuris sugebėjo idėją paversti produktu, turinčiu įtaką visuomenei. Edisonas buvo būtent toks žmogus – ne tiek išradėjas, kiek inovacijų komercializuotojas.