Čingischano ir jo įpėdinių valdose galėjo veikti skirtingų religijų bendruomenės, o dvasininkams buvo suteikiama privilegijų. Tačiau tai nėra įrodymas, kad XIII a. Mongolų imperijoje galiojo dabartinė visuotinės tikėjimo laisvės samprata. Religinę politiką veikė valdovo autoritetas, politinė nauda ir konkrečių bendruomenių santykiai su dvaru.
Čingischano laikai ir vėlesnė imperija
Čingischanas mirė 1227 m. Mongolų žygiai į Rytų Europą ir vėlesnė didžiausia imperijos plėtra priklauso ir jo įpėdinių laikotarpiui. Todėl pasakojime apie jo asmeninius sprendimus negalima naudoti kiekvieno vėlesnio chano poelgio kaip tiesioginio įrodymo.
Imperijoje veikė musulmonai, krikščionys, budistai, daoistai ir vietinių tradicijų išpažinėjai. Valdovo paramos ar atleidimo nuo prievolių siekimas galėjo būti bendruomenės politinio gyvenimo dalis. Privilegija vieniems savaime nereiškė vienodų teisių visiems.
Ką tyrėjai vadina religiniu pragmatizmu?
Jonathano Bracko tyrimų pristatyme NYU aptariami konkuruojantys paaiškinimai: valdovų pragmatizmas, smalsumas ir skirtingų religinių veikėjų varžymasis dėl chano palankumo. Pats pristatymas dalį klausimų nagrinėja per Ilchanų dvaro Irane pavyzdį. Tai platesnė mongolų valdymo istorija, o ne Čingischano asmeninių pokalbių protokolas.
Šis požiūris leidžia religinius veikėjus matyti kaip aktyvius dvaro gyvenimo dalyvius. Jie siekė palankumo, varžėsi dėl įtakos ir bandė keisti valdovo pažiūras. Vien skirtingų bendruomenių buvimas dar neatskleidžia nei jų tarpusavio santykių, nei tikrosios privilegijų apimties.
1254 m. disputas: tikras liudijimas, kitas chanas
Pranciškonas Williamas Rubruckas kelionės aprašyme pasakoja apie skirtingų religijų atstovų disputą Möngke chano dvare. Jis pats dalyvavo šiuose susitikimuose per 1253–1255 m. kelionę. Vašingtono universiteto svetainėje pateikiamas jo pasakojimo vertimas.
Rubruckas perteikia Möngke palyginimą: kaip ranka turi skirtingus pirštus, taip žmonėms duoti skirtingi keliai. Šią mintį jis užrašė kaip chano žodžius, todėl ją dera sieti su konkrečiu liudytoju. Pats Rubruckas buvo krikščionių misionierius, siekęs atversti kitus; jo tekstas atskleidžia ir autoriaus tikslus. Visas epizodas vyko jau po Čingischano mirties.
Jasa: valdovo įsakai ir jų išlikimo klausimas
Terminas yasa, arba jasa, šaltiniuose siejamas su valdovo įsakais ir taisyklių visuma. Peteris Jacksonas enciklopedijoje „Iranica“ paaiškina ginčą dėl vadinamosios Didžiosios jasos kaip vieno užbaigto rašytinio kodekso. Neišliko toks pilnas tekstas, iš kurio būtų galima lengvai išvardyti visus straipsnius.
Valdovo įsakų reikšmė buvo ir dinastinė: įpėdiniai remdavosi Čingischano autoritetu, patvirtindami ankstesnes taisykles ir priimdami naujus sprendimus. Įsakų tradicija, papročiai ir vėlesni autorių pasakojimai apie juos turi būti nagrinėjami atskirai.
Kur baigiasi tolerancijos įvaizdis?
Mokesčių lengvatos dvasininkams ir galimybė praktikuoti skirtingus tikėjimus nepadaro mongolų užkariavimų taikių. Santykis su religija buvo viena valdymo sritis, o karo smurtas – kita. Vertinant toleranciją svarbu klausti, kuriuo laikotarpiu, kieno atžvilgiu ir kokiomis sąlygomis ji buvo taikoma.
Parašykite komentarą