Tunguskos sprogimas: ar iš tikrųjų sprogo meteoras virš Sibiro?

1908 metų birželio 30 dieną, netoli Podkamennaja Tunguskos upės Centrinėje Sibiro dalyje, įvyko nepaaiškinamas ir iki šiol istorikų, mokslininkų bei sąmokslo teorijų šalininkų aptarinėjamas reiškinys – milžiniškas sprogimas ore, prilygęs kelioms branduolinėms bomboms. Šis reiškinys į istoriją įėjo kaip Tunguskos sprogimas, o jo kilmė – mįslė, tebekelianti klausimų daugiau nei po šimtmečio.

Kas nutiko 1908 metų vasarą?

1908 m. birželio 30-osios rytą, maždaug 7 val. 17 min. vietos laiku, virš Sibiro pasirodė ryški ugnies kamuolio formos šviesa, kuri judėjo danguje su kurtinančiu garsu. Po akimirkos pasigirdo galingas sprogimas, kurio banga nuvertė apie 80 milijonų medžių daugiau nei 2 000 kvadratinių kilometrų plote – tai apytiksliai atitinka visą didmiesčio dydžio teritoriją.

Liudininkai, gyvenę už 60 ar net 100 kilometrų, teigė, kad buvo apakinti šviesos blyksnio, o sprogimo bangos išdaužė langus, sudrebino žemę ir pakėlė žmones nuo žemės.

Nors vietovė buvo labai atoki, įvykio smūgio banga užfiksuota net Europoje ir Azijoje, o seismografai parodė žemės drebėjimo požymius. Atmosferos matavimai parodė staigų slėgio šuolį – tai rodo, jog sprogimas prilygo 10–15 megatonų TNT – maždaug 1 000 kartų galingesnis už Hirošimos bombą.

Kas galėjo sukelti tokį sprogimą?

Ilgą laiką nebuvo aišku, kas sukėlė šį įvykį. Tačiau mokslininkai iškėlė kelias pagrindines teorijas:

1. Meteoroidas ar kometa

Šiuo metu tai laikoma labiausiai tikėtinu paaiškinimu. Manoma, kad tai buvo akmeninis arba ledinis dangaus kūnas, maždaug 50–60 metrų skersmens, kuris įskriejo į Žemės atmosferą 25–30 km/s greičiu ir sprogo ore, nes nesugebėjo atlaikyti slėgio.

Kadangi smūgis nepaliko kraterio, mokslininkai daro išvadą, kad objektas nesusidūrė su Žeme, o susprogo atmosferoje, išskleisdamas energiją žemiau. Tai paaiškina didžiulį griovimo mastą be tiesioginio smūgio taško.

2. Mažoji kometa (ledo branduolys)

Kai kurie mokslininkai mano, kad tai galėjo būti ledo kometa, kuri ištirpo atmosferoje, todėl nepaliko kietųjų dalelių ar kraterio. Ši versija paaiškintų ir tai, kodėl net po kelių ekspedicijų nerasta jokio meteoro fragmento.

3. Gamta ar geofiziniai reiškiniai?

Kai kurie tyrinėtojai bandė aiškinti sprogimą kaip gamtinį reiškinį – dujų išsiveržimą ar net vulkaninio pobūdžio sprogimą po žeme, tačiau šios teorijos nepaaiškina šviesos blyksnio danguje ir ore įvykusios sprogimo bangos.

4. Sąmokslo teorijos ir „ateiviai“

Tunguskos paslaptis ilgainiui virto puikia terpe sąmokslo teorijoms. Buvo siūloma, kad tai galėjo būti ateivių erdvėlaivio katastrofa, slaptas ginklas, net Nikolos Teslos eksperimentas su bevieliu energijos perdavimu. Nors įdomios, šios teorijos neturi mokslinio pagrindo.

Kodėl prireikė tiek metų, kol pradėti tyrimai?

Nepaisant įvykio masto, oficialus tyrimas buvo pradėtas tik 1927 m., kai rusų mineralogas Leonidas Kulikas vadovavo pirmąjai ekspedicijai į įvykio vietą. Kolonijinė Rusijos imperija tuo metu neturėjo išteklių, o vėliau kilo revoliucija ir Pirmasis pasaulinis karas – dėl to tyrimai atidėlioti beveik dviem dešimtmečiams.

Kuliko ekspedicija rado:

• masinį miško sunaikinimą,
• „išgulėtus“ medžius, nukreiptus nuo centro į visas puses,
• bet nerado jokių meteoritų liekanų ar kraterio.

Tai tik dar labiau paskatino spėliones.

Tunguskos pėdsakai šiandien

Šiandien Tunguskos sprogimas laikomas didžiausiu užfiksuotu kosminio kūno susidūrimu su Žeme šiuolaikinėje istorijoje. Jis tapo svarbiu pavyzdžiu tiriant:

• asteroidų keliamas grėsmes,
• oro sprogimų mechaniką,
• poveikį ekosistemoms.

Be to, tai paskatino įvairias tarptautines pastangas stebėti artėjančius dangaus kūnus ir paruošti veiksmų planus, jei panašus objektas grėstų Žemei.