1710 m. į Londoną atvyko keturi Šiaurės Amerikos vietinių tautų diplomatai, kuriuos britų visuomenė praminė „Keturiomis indėnų karaliais“. Tačiau tai nebuvo keturi mohaukai: Smithsonian National Portrait Gallery nurodo, kad delegaciją sudarė trys mohaukų atstovai iš Haudenosaunee sąjungos ir vienas mohikanų lyderis iš algonkinų tautų.
Kas buvo „Keturi indėnų karaliai“?
Delegaciją sudarė trys mohaukų lyderiai ir vienas mohikanų atstovas. Britų rūmuose jie buvo pristatomi kaip „karaliai“, nors toks titulas labiau atitiko europietišką diplomatinę kalbą nei tikrąją Haudenosaunee politinę sistemą.
Smithsonian šaltiniai pabrėžia, kad šie vyrai buvo diplomatai, atvykę tartis dėl karinio ir politinio bendradarbiavimo su Didžiąja Britanija. Tuo metu vyko konfliktai tarp britų ir prancūzų kolonijų, o Haudenosaunee ir kitos vietinės tautos turėjo savo strateginius interesus šiame galios balanse.
Kodėl jie vyko pas karalienę Anne?
Vizitas vyko Karalienės Anne karo – Šiaurės Amerikos karo tarp britų ir prancūzų kolonijų – kontekste. Britų kariniai ir kolonijiniai pareigūnai siekė stiprinti sąjungą su Haudenosaunee ir kitais vietiniais sąjungininkais prieš Prancūziją bei jos partnerius.
Pati delegacija taip pat turėjo savų tikslų. Viename išlikusiame 1710 m. laiške jie dėkojo britų valdžiai už priėmimą ir priminė pažadus dėl forto statybos bei karių, kurie mokėtų jų kalbą. Tai rodo, kad vizitas buvo ne vien ceremoninis „egzotiškas pasirodymas“, o konkretus politinių derybų epizodas.
Kaip delegaciją sutiko Londonas?
Keturi lankytojai Londone sukėlė didžiulį visuomenės susidomėjimą. Jie buvo priimti karališkajame dvare, lankė miesto įžymybes ir teatrą, o jų viešnagė tapo populiariu spaudos bei menininkų objektu.
Karalienė Anne užsakė olandų kilmės tapytojui Johnui Verelstui nutapyti visų keturių delegatų oficialius portretus. Smithsonian juos apibūdina kaip ankstyviausius išlikusius iš natūros nutapytus pilno ūgio Šiaurės Amerikos vietinių žmonių aliejinius portretus.
Kodėl portretai tokie svarbūs?
Portretai įdomūs tuo, kad juose susilieja dvi politinės reprezentacijos sistemos. Verelstas naudojo europietiško valdovo portreto kompoziciją, bet kartu įtraukė wampum diržus, ginklus, tatuiruotes ir kitus elementus, žyminčius pačių delegatų statusą bei kultūrinę tapatybę.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – mohaukų lyderis Theyanoguin, britų aplinkoje pristatytas kaip „Šešių tautų imperatorius“. Tokie titulai neturėtų būti suprasti pažodžiui: Haudenosaunee politinė sistema nebuvo europietiška monarchija su karaliumi ar imperatoriumi.
Ar tai buvo pirmasis vietinių amerikiečių vizitas Britanijoje?
Ne. Smithsonian aiškiai pažymi, kad „Keturi karaliai“ nebuvo pirmieji vietiniai Šiaurės Amerikos gyventojai, aplankę Britaniją. Jų kelionė išskirtinė dėl oficialaus diplomatinio statuso, karališko priėmimo ir išlikusių portretų.
Todėl šį epizodą geriausia vertinti ne kaip vien egzotišką susitikimą su karaliene Anne, o kaip ankstyvosios XVIII a. transatlantinės diplomatijos pavyzdį, kuriame vietinės tautos veikė kaip savarankiški politiniai subjektai, turėję savo tikslus ir sąjungas.
Parašykite komentarą