„7,62 mm kulka“ nėra vienas konkretus šovinys. 7,62 mm nurodo tik apytikslį kulkos skersmenį, o skirtingos 7,62 mm sistemos gali būti visiškai nesuderinamos tarpusavyje. Būtent čia ankstesnė šio straipsnio versija buvo netiksli: ji 1891 m. Rusijos imperijoje priimtą 7,62×54R šovinį suplakė su gerokai vėliau atsiradusiu 7,62×39, naudotu SKS ir AK šeimos ginkluose.
7,62×54R: 1891 m. Mosin šautuvo šovinys
Rusijos kariuomenė 1891 m. priėmė naują 7,62 mm „trijų linijų“ Mosin šautuvą ir jam skirtą 7,62×54R šovinį. National Army Museum patvirtina, kad M1891 Mosin-Nagant buvo priimtas Rusijos kariuomenėje 1891 m. ir plačiai naudotas Rusijos–Japonijos kare bei Pirmajame pasauliniame kare.
Žymėjime 54 nurodo maždaug 54 mm tūtos ilgį, o raidė R reiškia rimmed – tūta turi išsikišusį kraštelį. Tai senas konstrukcinis sprendimas, būdingas XIX a. pabaigos karinei amunicijai.
Kodėl šis šovinys išliko taip ilgai?
7,62×54R tapo ilgaamžis todėl, kad nebuvo susietas tik su vienu šautuvu. XX a. jis naudotas įvairiuose kulkosvaidžiuose ir taikliuosiuose šautuvuose, todėl jo gamyba išliko reikalinga net tada, kai Mosin sistemos šautuvai daug kur buvo išimti iš pagrindinės tarnybos.
Dėl tokio ilgo naudojimo 7,62×54R pagrįstai minimas tarp seniausių iki šiol karinėse sistemose sutinkamų standartizuotų centriniu dūžiu uždegamų šovinių. Tačiau tai nereiškia, kad „tas pats 1891 m. šovinys nepakitęs naudojamas visur iki šiol“ – per daugiau nei šimtmetį keitėsi kulkų konstrukcijos, užtaisai ir paskirtys.
7,62×39: visai kita istorija
AK-47 nenaudoja 7,62×54R. Jis naudoja gerokai trumpesnį 7,62×39 tarpinį šovinį. National Army Museum nurodo, kad sovietinis SKS buvo vienas pirmųjų ginklų, naudojusių trumpą 7,62 mm šovinį, kuris vėliau pritaikytas Kalašnikovo AK-47.
7,62×39 buvo kuriamas Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu kaip tarpinės galios amunicija: silpnesnė už pilno galingumo šautuvų šovinius, bet tinkama automatinei ugniai ir efektyvesnė už pistoletinę amuniciją didesniu atstumu. Smithsonian kolekcijoje AK-47 aiškiai klasifikuojamas kaip 7,62×39 mm ginklas.
Kodėl vien kalibro skaičiaus neužtenka?
7,62 mm skaičius naudojamas daugelyje skirtingų šovinių: 7,62×54R, 7,62×39, 7,62×51 NATO, .30-06 ir kituose. Nors jų kulkos gali būti panašaus skersmens, tūtos ilgis, forma, slėgis ir ginklo mechanizmas skiriasi.
Todėl frazė „7,62 mm kulka buvo sukurta 1891 m. ir vėliau naudota AK-47“ yra klaidinga. Teisinga formuluotė būtų tokia: 1891 m. Rusija priėmė 7,62×54R, o po daugiau nei pusės amžiaus sovietiniai SKS ir AK ginklai pradėjo naudoti kitą – 7,62×39 – šovinį.
Kas iš tiesų yra ilgaamžiška?
Istoriškai įdomiausia ne abstrakti „7,62 mm kulka“, o būtent 7,62×54R sistemos ilgaamžiškumas. Ji išliko nuo carinės Rusijos iki XX ir XXI a. karinių sistemų, o tai labai retas atvejis šaulių ginklų amunicijos istorijoje.
Parašykite komentarą