Shakespeare’as tikrai parašė eilutę, kuri šiuolaikiniam skaitytojui skamba kaip „yo momma“ juokelis, tačiau vadinti ją pirmuoju tokiu juokeliu istorijoje būtų klaidinga. Pjesės Titus Andronicus IV veiksmo 2 scenoje Chironas sako Aaronui: „Thou hast undone our mother“, o šis atkerta: „Villain, I have done thy mother.“ Žodžių žaismas paremtas tuo, kad done gali reikšti ir „pražudžiau“, ir seksualinę užuominą.
Kokia yra tikroji citata?
Folger Shakespeare Library tekste dialogas pateiktas taip: Demetrijus klausia Aaroną, ką šis padarė, Aaronas atsako „That which thou canst not undo“, o Chironas priduria „Thou hast undone our mother“. Tada seka garsioji Aarono replika – „Villain, I have done thy mother.“
Šiuolaikine anglų kalba šis pokštas veikia panašiai kaip seksualinė replika apie pašnekovo motiną. Dėl to internete jis dažnai pristatomas kaip XVI a. „yo momma“ juokelio versija. Toks palyginimas yra visai pagrįstas kaip popkultūrinė analogija, jei nepamirštame istorinio konteksto.
Kas vyksta scenoje?
Titus Andronicus yra viena žiauriausių Shakespeare’o tragedijų. Aaronas yra gotų karalienės Tamoros meilužis, o Chironas ir Demetrijus – jos sūnūs. Scenoje paaiškėja, kad Tamora pagimdė Aarono vaiką, todėl Chironas kaltina jį „pražudžius“ jų motiną. Aarono atsakymas sąmoningai paverčia kaltinimą vulgariu seksualiniu juokeliu.
Humoras čia nėra atsitiktinis intarpas į linksmą sceną. Jis pasirodo labai tamsiame kontekste – aplink naujagimį, kurį kiti veikėjai nori nužudyti, ir platesniame keršto, smurto bei rasizmo kupiname siužete. Todėl replika veikia kaip juodasis humoras, būdingas visai pjesei.
Ar Shakespeare’as išrado „yo momma“ juokelį?
Ne. Įžeidimai apie oponento motiną yra daug senesni už Shakespeare’ą ir aptinkami įvairių laikotarpių bei kultūrų tekstuose. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ši Titus Andronicus eilutė yra „pirmasis motinos juokelis istorijoje“.
Tiksliau sakyti, kad tai vienas geriausiai žinomų ankstyvųjų anglų literatūros pavyzdžių, kuris labai primena šiuolaikinio „yo momma“ humoro konstrukciją: vienas veikėjas pamini motiną, o kitas staiga paverčia sakinį seksualiniu įžeidimu.
Kodėl Shakespeare’o tekstuose tiek daug grubaus humoro?
Šiandien Shakespeare’as dažnai siejamas su „aukštąja kultūra“, tačiau jo pjesės buvo skirtos labai įvairiai auditorijai. Jose gausu seksualinių dviprasmybių, kūniško humoro, įžeidimų, žodžių žaismo ir tyčia vulgarių replikų.
Toks humoras nebuvo priešingybė rimtai dramai. Shakespeare’as nuolat maišė aukštą ir žemą registrą: poetišką kalbą galėjo keisti grubus pokštas, o komiška scena – smurtas ar tragedija. Aarono replika yra geras to pavyzdys.
Kuo ši citata įdomi šiandien?
Ši viena eilutė primena, kad žmonių humoro mechanizmai per kelis šimtus metų pasikeitė mažiau, nei gali atrodyti. Seksualinė dviprasmybė, žodžių perėmimas iš pašnekovo ir netikėtas įžeidimo posūkis veikia ir XVI a. teatre, ir šiuolaikiniuose memuose.
Taigi Shakespeare’as nebuvo „yo momma“ juokelių išradėjas, bet Titus Andronicus iš tiesų yra autentiška replika, kuri šiuolaikiniam skaitytojui skamba stebėtinai pažįstamai.
Parašykite komentarą