Holivudas netapo JAV kino centru vien todėl, kad kūrėjai „bėgo nuo Thomaso Edisono patentų“. Patentų ginčai buvo reali ankstyvosios kino pramonės dalis, tačiau persikėlimą į Pietų Kaliforniją lėmė keli veiksniai vienu metu: daugiau saulėtų dienų, pigesnė žemė, įvairūs kraštovaizdžiai, galimybė filmuoti lauke beveik visus metus ir sparčiai auganti vietinė infrastruktūra.
Kodėl kino pramonė iš pradžių telkėsi Rytų pakrantėje?
XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje didelė JAV kino verslo dalis buvo sutelkta Niujorke, Naujajame Džersyje ir kituose Rytų pakrantės miestuose. Čia veikė Thomaso Edisono bendrovė, „Biograph“, „Vitagraph“ ir kiti ankstyvieji gamintojai. Rytų pakrantėje buvo technikos tiekėjai, finansai, teatrų tinklai ir didžiulė auditorija.
Library of Congress primena, kad Edisono laboratorija prisidėjo kuriant Kinetograph kamerą ir Kinetoscope peržiūros aparatą, o didelę dalį techninio darbo atliko Williamas K. L. Dicksonas. Edison Manufacturing Company aktyviai saugojo savo patentus ir ne kartą bylinėjosi su konkurentais.
Kas buvo Motion Picture Patents Company?
1908 m. keli svarbūs kino technologijų patentų turėtojai ir studijos susivienijo į Motion Picture Patents Company (MPPC), dažnai vadinamą „Edisono trestu“. Ji siekė kontroliuoti licencijas kameroms, projektoriams, filmų nuomai ir kitoms kino verslo dalims.
Nepriklausomi prodiuseriai šią sistemą kritikavo ir bandė dirbti už jos ribų. Patentų bylos bei licencijų apribojimai iš tiesų prisidėjo prie įtampos ankstyvajame kino versle. Tačiau vien iš to daryti išvadą, kad visa industrija persikėlė į Kaliforniją tik tam, kad būtų „toliau nuo Edisono advokatų“, būtų pernelyg paprasta.
Kodėl Los Andželas buvo toks patrauklus?
Didžiausias praktinis Pietų Kalifornijos pranašumas buvo klimatas. Ankstyvajam kinui reikėjo daug natūralios šviesos, todėl ilgas filmavimo sezonas buvo tiesioginis ekonominis pranašumas. Library of Congress pažymi, kad iki 1913 m. beveik visos didžiosios kino kompanijos, išskyrus Edisoną, jau turėjo tam tikrą bazę Pietų Kalifornijoje, kur klimatas buvo švelnus ir saulėtas.
Kitas pranašumas – vietovių įvairovė. Netoli Los Andželo buvo vandenynas, kalnai, dykumos, rančos, miškai ir augantis miestas. Viename regione buvo galima filmuoti vesternus, egzotiškas istorijas, miesto scenas ir pajūrio epizodus, išvengiant brangių kelionių per visą šalį.
USC istorikai taip pat pabrėžia pigesnę žemę ir didelius sklypus studijoms. Kino gamybai tampant sudėtingesnei, reikėjo dekoracijų aikštelių, sandėlių, laboratorijų, dirbtuvių ir nuolatinių filmavimo paviljonų. Los Andželo pakraščiuose tam buvo gerokai daugiau vietos nei tankiai užstatytame Niujorke.
Ar filmų kūrėjai persikėlė iš Niujorko tiesiai į Holivudą?
Ne visai. Ankstyvoji kino gamyba Pietų Kalifornijoje kūrėsi ne vien Holivudo rajone. Studijos steigėsi Los Andžele, Edendale, Culver City, Santa Monikoje ir kitose vietose. Holivudas palaipsniui tapo bendriniu visos JAV kino industrijos simboliu.
Vienas garsiausių etapų įvyko 1913–1914 m., kai Jesse L. Lasky ir Cecil B. DeMille komanda atvyko filmuoti The Squaw Man ir įsikūrė Holivude. Tačiau tuo metu kino gamyba regione jau buvo prasidėjusi. Tad nėra vienos datos ar vienos studijos, kuri būtų „įkūrusi Holivudą“.
Kas nutiko Edisono patentų sistemai?
MPPC dominavimas truko neilgai. Nepriklausomi prodiuseriai stiprėjo, o pats Edisono kino verslas po 1912 m. pradėjo prarasti konkurencinį pranašumą. 1915 m. federalinis teismas antimonopolinėje byloje smogė patentų trestui, ir jo kontrolės sistema faktiškai subyrėjo.
Iki to laiko Pietų Kalifornija jau buvo tapusi svarbiausiu kino gamybos centru. Tai ir parodo, kodėl „bėgimas nuo Edisono“ negali būti vienintelis paaiškinimas: Holivudo augimas tęsėsi todėl, kad regionas suteikė ilgalaikių ekonominių ir praktinių pranašumų net ir patentų trestui žlugus.
Verdiktas: patentai buvo veiksnys, bet ne pagrindinė vienintelė priežastis
Edisono patentų bylos ir MPPC kontrolė buvo reali ankstyvojo kino istorijos dalis ir galėjo skatinti kai kuriuos nepriklausomus kūrėjus ieškoti palankesnės aplinkos. Tačiau Holivudo iškilimą geriau aiškinti kelių veiksnių deriniu: klimatu, natūralia šviesa, pigia žeme, kraštovaizdžių įvairove, augančia darbo rinka ir vis didesne kino infrastruktūros koncentracija.
Parašykite komentarą