46 m. pr. Kr. Romos kalendoriniai metai iš tiesų truko 445 dienas. Tai ne legenda, o Julijaus Cezario kalendoriaus reformos pereinamasis laikotarpis. Kad naujasis saulės kalendorius vėl sutaptų su metų laikais, tais metais prie įprasto senojo romėnų kalendoriaus buvo pridėta net 90 papildomų dienų.
Kodėl romėnų kalendorius buvo išsiderinęs?
Iki Julijaus reformos Romos kalendoriaus standartiniai metai turėjo 355 dienas. Kad mėnesiai per daug nenutoltų nuo saulės metų ir sezonų, tam tikrais metais buvo įterpiamas papildomas mėnuo.
Problema ta, kad interkaliaciją kontroliavo pontifikai. Pilietinių karų ir politinės krizės laikotarpiu papildomi mėnesiai buvo įterpiami nereguliariai, todėl iki Cezario reformos kalendorius buvo smarkiai pasislinkęs metų laikų atžvilgiu.
Kaip atsirado 445 dienos?
Oxford Handbook tyrime nurodoma, kad 46 m. pr. Kr. Cezaris prie metų pridėjo iš viso 90 dienų. Įprastas 355 dienų romėnų kalendorius tais metais jau turėjo 23 dienų interkaliacinį laikotarpį, o tarp lapkričio ir gruodžio dar buvo įterpti du neeiliniai mėnesiai, kartu sudarę 67 dienas.
355 + 23 + 67 = 445 dienos. Todėl 46 m. pr. Kr. tapo neįprastai ilgi – beveik trimis mėnesiais ilgesni už dabartinius metus.
Kas buvo Sosigenas?
Senovės tradicija kalendoriaus reformą sieja su Julijumi Cezariu ir Aleksandrijos astronomu Sosigenu. Naujas modelis buvo grindžiamas saulės metais, kurių vidutinė trukmė laikyta 365 dienomis ir ketvirčiu.
Tai reiškė, kad įprasti metai turėjo 365 dienas, o kas ketverius metus buvo pridedama papildoma diena. Toks modelis tapo Julijaus kalendoriaus pagrindu.
Kada pradėjo galioti Julijaus kalendorius?
Pereinamosios 445 dienų trukmės 46 m. pr. Kr. buvo skirti senajam kalendoriui sulyginti su metų laikais. Naujoji sistema pradėjo veikti nuo 45 m. pr. Kr. sausio 1-osios.
Nuo tada romėnų civiliniai metai turėjo 365 dienas, o keliamaisiais metais – 366. Mėnesių struktūra tapo daug artimesnė tai, kurią naudojame šiandien.
Ar romėnai iš karto teisingai taikė keliamuosius metus?
Ne. Po Cezario mirties romėnų žyniai kurį laiką neteisingai interpretavo taisyklę ir papildomą dieną įterpdavo per dažnai. Vėliau imperatoriaus Augusto laikais klaida buvo ištaisyta sustabdžius interkaliaciją keliems metams.
Kodėl šie metai vadinami „sumaišties metais“?
Chronologijos literatūroje 46 m. pr. Kr. dažnai vadinami annus confusionis – „sumaišties metais“, o kai kuriuose senesniuose šaltiniuose net „paskutiniais sumaišties metais“. Pavadinimas nusako ne tai, kad romėnai tiesiog „pametė dienas“, o tai, kad Cezaris vienkartine milžiniška korekcija užbaigė senojo kalendoriaus chaosą.
Ar tai buvo ilgiausi metai istorijoje?
445 dienos yra vienas garsiausių ir neįprastiausių dokumentuotų civilinių kalendorinių metų pavyzdžių, tačiau formuluotė „ilgiausi kada nors istorijoje metai“ priklauso nuo to, ką laikome vienais kalendoriniais metais. Įvairiose kultūrose ir pereinamosiose kalendorių sistemose egzistavo kitokių korekcijų, todėl tokio pasaulinio „rekordo“ geriau nepateikti kaip absoliutaus fakto.
Tiksliai galima pasakyti viena: Romos 46 m. pr. Kr. civiliniai metai truko 445 dienas, nes Julijus Cezaris taip ištaisė nuo sezonų atsilikusį kalendorių prieš įvesdamas Julijaus sistemą.
Parašykite komentarą