„Laisvės ieškiniai“ (freedom suits) buvo realus teisinis kelias, kuriuo kai kurie pavergti žmonės kolonijinėje ir ankstyvojoje JAV bandė įrodyti, kad pagal konkrečios jurisdikcijos teisę jie turėjo būti laisvi. Tai nebuvo bendra „vergų teisė į laisvę“ ir sėkmė niekada nebuvo garantuota. Byla priklausė nuo vietos įstatymų, teismo, turimų dokumentų, liudytojų ir to, ar ieškovas apskritai galėjo pasiekti teisinę pagalbą.
Kokiais pagrindais buvo reiškiami laisvės ieškiniai?
Skirtingose kolonijose ir valstijose teisiniai pagrindai skyrėsi. Dažnos argumentų grupės buvo šios: žmogus ar jo motinos linija buvo laisvi; savininkas anksčiau buvo pažadėjęs ar suteikęs laisvę; pavergtas asmuo buvo išvežtas į teritoriją, kur vergija buvo draudžiama; arba jo laikymas vergijoje pažeidė konkrečią sutartį ar vietos įstatymą.
Tokios bylos buvo ypač svarbios todėl, kad vergovės sistema Amerikos kolonijose ir vėliau JAV nebuvo vienoda visur ir visais laikotarpiais. Skirtingi teisiniai režimai kūrė spragas bei konfliktus, kuriais ieškovai ir jų pagalbininkai kartais galėjo pasinaudoti.
Elizabeth Key byla 1655–1656 m.
Vienas svarbiausių ankstyvųjų pavyzdžių – Elizabeth Key byla Virdžinijoje. Library of Virginia nurodo, kad Key buvo anglo Thomaso Key ir afrikietės moters dukra. Ji ilgiau nei numatyta buvo laikoma priklausomoje tarnyboje ir po John Mottrom mirties kreipėsi į teismą dėl laisvės.
Jos argumentai buvo sudėtingesni nei vien „tėvas buvo baltasis“. Pagal to meto Anglijos bendrosios teisės principus svarbus galėjo būti tėvo statusas; taip pat buvo pateikiamas jos krikšto ir ankstesnio susitarimo dėl ribotos tarnybos argumentas. 1656 m. Virdžinijos Generalinės asamblėjos komitetas padarė išvadą, kad Key turi teisę į laisvę, o liepos 21 d. Northumberland County teismas ją išlaisvino ir priteisė kompensaciją už perteklinius tarnybos metus.
Jos pergalė turėjo ir niūrią pasekmę
Elizabeth Key byla išryškino spragą besiformuojančioje rasinės vergovės teisėje. 1662 m. Virdžinija priėmė principą partus sequitur ventrem: vaiko statusą nuo tada turėjo lemti motinos statusas. Jei motina buvo pavergta, jos vaikas taip pat gimdavo pavergtas, nepriklausomai nuo tėvo statuso.
Library of Virginia pažymi, kad Key pergalė tikriausiai tiesiogiai ar iš dalies prisidėjo prie šios teisės reformos. Taigi individuali sėkmė ne tik neatvėrė bendro kelio į laisvę, bet galėjo paskatinti kolonijinę valdžią dar griežčiau uždaryti panašias teisines galimybes ateityje.
Laisvės ieškiniai XVIII–XIX a.
Vėlesniais amžiais tokios bylos tapo svarbios įvairiose JAV jurisdikcijose. Ypač daug jų kilo ten, kur vergiją leidžiančios ir draudžiančios teritorijos ribojosi tarpusavyje. Žmonės bylinėjosi remdamiesi gyvenimu laisvoje teritorijoje, laisvos motinos kilme arba savininko pažadu suteikti laisvę.
National Archives pateikia pavyzdį iš Merilando ir Kolumbijos apygardos: kelios šeimų kartos nuo XVIII a. pabaigos iki Pilietinio karo pateikė šimtus ieškinių, kai kurie jų pasiekė net JAV Aukščiausiąjį Teismą.
Dredo Scotto byla parodė teisinio kelio ribas
Garsiausias nesėkmingas laisvės ieškinys buvo Dredo ir Harriet Scottų byla. Jie argumentavo, kad ankstesnis gyvenimas laisvose teritorijose suteikė jiems teisę į laisvę. Tačiau 1857 m. JAV Aukščiausiasis Teismas byloje Dred Scott v. Sandford priėmė vieną labiausiai pagarsėjusių sprendimų JAV teisės istorijoje.
Teismas pareiškė, kad juodaodžiai, kilę iš pavergtų žmonių, negali būti JAV piliečiais pagal Konstituciją ir kad Kongresas neturi teisės uždrausti vergijos federalinėse teritorijose. Šis sprendimas ne tik užkirto kelią Scottų reikalavimui, bet ir dar labiau paaštrino politinę krizę prieš Pilietinį karą.
Ko nereikėtų teigti apie „laisvės ieškinius“?
Laimėta byla automatiškai nesuteikdavo visų šiuolaikine prasme suprantamų pilietinių teisių, o laisvi juodaodžiai ir toliau patyrė griežtus teisinius bei socialinius apribojimus. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad laisvę gavę žmonės dažnai privalomai pasirinkdavo pavardę „Freeman“ – pavardžių istorijos buvo daug įvairesnės.
Laisvės ieškiniai svarbūs ne todėl, kad vergovės sistema suteikė pavergtiems žmonėms veiksmingą teisinę apsaugą, o todėl, kad kai kurie žmonės sugebėjo pasinaudoti sistemos prieštaravimais ir priversti teismus spręsti patį jų pavergimo teisėtumo klausimą.
Parašykite komentarą