Paulas Tibbetsas, 1945 m. rugpjūčio 6 d. pilotavęs B-29 bombonešį Enola Gay, prieš mirtį iš tiesų paprašė neturėti nei viešų laidotuvių, nei antkapio. Jo artimas bičiulis Gerry Newhouse’as po Tibbets mirties aiškino, kad šis nenorėjo, jog kapas taptų protestų ar politinių ginčų vieta. Tai nėra vėlesnė interneto legenda – tokį norą patvirtino keli jo nekrologai.

Kas buvo Paulas Tibbetsas?

Paulas Warfieldas Tibbetsas jaunesnysis buvo JAV karo lakūnas, Antrojo pasaulinio karo metais tarnavęs bombonešių daliniuose Europoje ir Ramiajame vandenyne. 1944 m. jam patikėta vadovauti 509-ajai mišriajai grupei, rengusiai naujo tipo ginklo panaudojimą.

1945 m. rugpjūčio 6 d. Tibbetsas pilotavo Enola Gay, iš kurio virš Hirošimos buvo numesta urano bomba „Little Boy“. Tai buvo pirmasis branduolinio ginklo panaudojimas kare. Po trijų dienų ant Nagasakio buvo numesta antroji atominė bomba.

Kodėl jis nenorėjo kapo?

2007 m. Associated Press ir kiti leidiniai, remdamiesi Tibbets bičiuliu Gerry Newhouse’u, skelbė, kad Tibbetsas buvo iš anksto nurodęs neturėti nei laidotuvių, nei antkapio. Priežastis buvo labai konkreti: jis baiminosi, kad jo kapas taps vieta, kurioje protestuotojai demonstruotų prieš Hirošimos bombardavimą arba niokotų memorialą.

Taigi ankstesnio straipsnio mintis, kad Tibbetsas „pasirinko likti be ženklo“, iš esmės teisinga, tačiau svarbu neperinterpretuoti jo motyvų. Tai nebuvo viešas atsiribojimas nuo bombardavimo ar bandymas ištrinti savo vardą iš istorijos. Jis tiesiog nenorėjo fizinio kapo, kuris galėtų tapti politinio konflikto simboliu.

Kur buvo išbarstyti jo pelenai?

Tibbetsas pageidavo būti kremuotas, o pelenus išbarstyti virš Lamanšo sąsiaurio. 2005 m. jis pats buvo viešai pasakęs, kad norėtų, jog pelenai būtų išbarstyti virš vietos, kurioje karo metais jam patiko skraidyti. Po mirties 2007 m. šeima šį norą įvykdė.

Ar Tibbetsas gailėjosi Hirošimos bombardavimo?

Viešai – ne. Tibbetsas dešimtmečius gynė sprendimą vykdyti misiją ir teigė manęs, kad bombardavimas padėjo greičiau užbaigti karą bei išvengti dar didesnių nuostolių per planuotą Japonijos invaziją. Tačiau jo poziciją reikėtų pateikti kaip paties Tibbets įsitikinimą, o ne kaip galutinai įrodytą istorinį faktą.

Istorikų diskusijos dėl atominių bombardavimų būtinybės, jų įtakos Japonijos kapituliacijai, Sovietų Sąjungos įstojimo į karą ir galimų alternatyvų tebėra sudėtingos. Todėl straipsnis apie Tibbetsą neturėtų automatiškai perimti nei „jis išgelbėjo milijonus“, nei priešingos kategoriškos interpretacijos.

Kodėl jo sprendimas išlieka reikšmingas?

Tibbetsas mirė 2007 m. lapkričio 1 d., būdamas 92 metų. Jo atsisakymas turėti antkapį gerai parodo, kad net praėjus daugiau nei šešiems dešimtmečiams Hirošimos bombardavimas išliko gyvas politinis ir moralinis ginčas.

Taigi faktas apie „kapą be ženklo“ yra tikras, tačiau tiksliau sakyti, kad Tibbetsas sąmoningai pasirinko išvis neturėti kapo ir antkapio, kad jo palaidojimo vieta netaptų protestų objektu.

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas