Viena įtakingiausių piratų vadovių istorijoje buvo Zheng Yi Sao, dar vadinama Ching Shih, veikusi Pietų Kinijos jūroje XIX a. pradžioje. Po vyro Zheng Yi mirties 1807 m. ji tapo galingos piratų konfederacijos politine lydere ir kartu su Zhang Bao vadovavo pagrindinei Raudonosios vėliavos flotilei. „Guinness World Records“ nurodo, kad apie 1809 m. visa Guangdongo piratų konfederacija galėjo turėti apie 1 800 laivų ir daugiau kaip 70 000 žmonių. Svarbu atskirti visos sąjungos mastą nuo laivų, kuriuos ji asmeniškai valdė.

Kas buvo Zheng Yi Sao?

Jos asmenvardis šaltiniuose užrašomas įvairiai: Zheng Yi Sao, Cheng I Sao, Shi Yang ar Ching Shih. Dažnai vartojamas Zheng Yi Sao iš esmės reiškia „Zheng Yi žmona“, todėl nėra paprastas vakarietiško tipo asmenvardis.

Apie ankstyvąjį jos gyvenimą žinome mažai. Tradiciškai pasakojama, kad ji dirbo Kantono uosto viešnamyje ir apie 1801 m. ištekėjo už piratų vado Zheng Yi. Tačiau dramatiški pasakojimai apie tai, kad ji išsiderėjo tikslią santuokinės sutarties dalį arba buvo pagrobta, ne visuomet pagrįsti artimais įvykiams dokumentais.

Kaip susidarė Guangdongo piratų konfederacija?

Pietų Kinijos jūros piratai veikė ne kaip viena valtis su kaukolės vėliava, o kaip įvairių flotilių ir vietinių vadų aljansas. Zheng Yi padėjo suvienyti atskiras grupes, o jo žmona dalyvavo politinėse bei finansinėse derybose.

Konfederacija rinko duoklę iš prekybininkų ir pakrančių gyventojų, puldinėjo laivus ir konkuruodavo su Čingų valstybės pajėgomis. Jos galia grindžiama ne tik jūrinėmis kovomis, bet ir prekybos, prievartos bei vietinės ekonomikos kontrole.

1807 m. – valdžios perėmimas po vyro mirties

Zheng Yi mirė 1807 m. lapkritį. Jo našlė nepasitraukė iš piratų politikos. Ji susivienijo su įtakingu kapitonu Zhang Bao (Cheung Po Tsai), kuris tapo svarbiausiu kariniu bendražygiu.

Jų santykiai taip pat apaugo legendomis. Zhang Bao buvo Zheng Yi globotinis ar įsūnis, o vėliau jis ir Zheng Yi Sao tapo partneriais. Tačiau piratų konfederacijos vadovybė buvo labiau kolektyvinė, nei leidžia įsivaizduoti formulė „viena moteris vienvaldiškai valdė 80 000 piratų“.

Kiek laivų jai iš tikrųjų priklausė?

„Guinness World Records“ rekordinį 1 800 džonkų ir daugiau kaip 70 000 jūrininkų mastą priskiria visai Guangdongo piratų konfederacijai apie 1809 m. Istorikų skaičiavimai dėl didelių ir mažų laivų, įgulų bei skirtingų flotilių įvairuoja.

Kai ji susitarė dėl pasidavimo 1810 m., asmeniškai su jos valdomu pagrindiniu laivynu siejamas maždaug 226 laivų ir daugiau kaip 17 000 piratų kontingentas. Todėl skaičius „1 800 jos asmeninių laivų“ būtų klaidinantis.

Koks buvo „piratų kodeksas“?

Populiaru pasakoti, kad Zheng Yi Sao viena pati sukūrė griežtą kodeksą, pagal kurį nepaklusnūs piratai buvo baudžiami mirtimi, o grobis dalijamas pagal aiškias taisykles. Piratų grupėse iš tiesų egzistavo organizacinė disciplina ir finansinio grobio dalybos.

Vis dėlto kiekvieną internete pateikiamą „dešimties taisyklių“ punktą reikia sieti su konkrečiu istoriniu šaltiniu. Nėra pagrindo teigti, kad visos šiuolaikiniuose tekstuose išvardijamos normos buvo pažodžiui vienos moters parašytas įstatymų rinkinys.

Kova su Čingų laivynu ir Portugalijos įsitraukimas

1808–1809 m. piratai sėkmingai priešinosi keletui Čingų imperijos karinių operacijų. Portugalijos kolonijinis Makao taip pat buvo įtrauktas į konfliktą: portugalų kariniai laivai mėgino padėti kontroliuoti pakrantes ir prekybinius kelius.

Tačiau piratų jėga nebuvo neribota. Didelės flotilės išlaikymas reikalavo resursų, o ilgos kovos alino tiek piratus, tiek imperijos pareigūnus. Galiausiai palankus politinis susitarimas pasirodė naudingesnis nei nuolatinis karas.

1810 m. derybos ir pasidavimas

1810 m. Zheng Yi Sao ir jos bendražygiai suderėjo valdžios malonę. Daug piratų buvo leista grįžti į civilinį gyvenimą, o daliai vadų suteiktos pareigos ar išsaugotos lėšos. Zheng Yi Sao asmeniškai išvengė didelės bausmės ir galėjo palikti piratavimą.

„Guinness World Records“ pažymi, kad po pasidavimo jai leista išlaikyti 24 laivus ir maždaug 1 400 vyrų. Tokia baigtis buvo neįprastai sėkminga žmogui, kurio organizacija kelerius metus kėlė rimtą grėsmę imperijos pakrantės kontrolei.

Gyvenimas po piratavimo

Ji liko Kinijoje, vertėsi verslu, o tradiciniai pasakojimai mini lošimo namus. Zheng Yi Sao mirė 1844 m., sulaukusi maždaug 68–69 metų.

Jos istorinė reikšmė yra reali: ji išsilaikė galingos jūrinės konfederacijos vadovybėje ir sugebėjo suderėti palankias pasidavimo sąlygas. Tačiau skaičiai apie visą laivyną neturėtų būti painiojami su jos asmenine valdžia, o gražiausios biografinės scenos turi būti vertinamos kritiškai.

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas