Moterys gladiatorės Senovės Romoje tikrai egzistavo, nors buvo retos ir neįprastos arenų pramogos dalyvės. Tai patvirtina ne tik romėnų rašytojų pasakojimai, bet ir I–II a. Halikarnase, dabartinėje Turkijoje, sukurtas marmurinis reljefas, saugomas Britų muziejuje. Jame pavaizduotos dvi kovotojos, kurių sceniniai vardai buvo Amazonė ir Achilija.
Ką rodo Halikarnaso reljefas?
Britų muziejaus kolekcijoje saugomas maždaug 65,6 cm aukščio ir 77,5 cm pločio marmurinis reljefas. Jame dvi moterys pavaizduotos su gladiatorių ginklais ir skydais, tačiau be šalmų. Užrašai įvardija jų sceninius vardus – Amazon ir Achillia.
Apačioje esantis graikiškas žodis interpretuojamas kaip kovos baigtis be aiškaus nugalėtojo arba atleidimas nuo tolesnės kovos. Dėl tikslios interpretacijos istorikai diskutuoja. Tai rodo, kad abi figūros buvo realios arenos dalyvės, tačiau nėra pagrindo priskirti joms konkrečias biografijas ar išgalvotas pergalių serijas.
Ar apie moteris gladiatores rašė romėnų autoriai?
Taip. Svetonijus aprašė, kad imperatorius Domicianas rengdavo neįprastus renginius, kuriuose moterys kovėsi arenoje, kai kurie pasirodymai vykdavo degant fakelams naktį.
Juvenalis savo satyroje pašiepė aukštuomenės moteris, kurios treniruojasi tarsi gladiatorės. Tačiau satyrinis tekstas skirtas kritikuoti socialines normas, todėl jo nereikėtų suprasti kaip tiesioginio visos visuomenės sportinio gyvenimo statistinio aprašymo.
Kas tapdavo gladiatorėmis?
Apie konkrečių moterų kilmę žinome labai mažai. Gladiatorių renginiuose apskritai dalyvavo pavergti žmonės, karo belaisviai, nuteistieji ir kai kurie savanoriai, bet ši bendra schema neleidžia automatiškai atkurti kiekvienos moters statuso.
„Gladiatrix“ – šiuolaikinėje literatūroje įprastas pavadinimas, bet romėnai neturėjo vienodo oficialaus termino, atitinkančio kiekvieną šiandien taip apibūdinamą kovotoją.
Kodėl jų pasirodymai kėlė tiek dėmesio?
Romos aristokratų idealai moterims pirmiausia priskyrė šeimos, ištikimybės ir santūrumo vaidmenis, todėl moteris su ginklu viešame amfiteatre buvo vertinama kaip socialinių normų pažeidimas. Tai paaiškina, kodėl pasirodymai buvo reklamuojami kaip sensacija.
Tačiau iš to neplaukia, kad kiekviena gladiatorė buvo išlaisvinta moterų teisių kovotoja. Tai buvo pramogų industrijos dalis, kurioje veikė didžiuliai galios ir teisinio statuso skirtumai.
Ar buvo moterų gladiatorių mokyklų?
Nežinome patikimo įrodymo apie atskirą, didelę vien moterims skirtą gladiatorių mokyklą. Tikėtina, kad kai kuriuos pasirodymus rengę kovotojai turėjo treniruotis, tačiau jų mokymo sąlygų negalime rekonstruoti tokiu tikslumu kaip geriau dokumentuotų vyrų gladiatorių.
Internete kartojamos istorijos apie tūkstančius moterų gladiatorių ar plačius moterų čempionatus neparemtos turimais dokumentais.
Ar jos buvo uždraustos?
III a. pradžioje imperatorius Septimijus Severas, kaip rašė Kasijus Dionas, apribojo ar uždraudė moterų pasirodymus vienose gladiatorių kovose. Šaltinio kontekstą ir draudimo vykdymą reikia vertinti atsargiai, tačiau tai rodo, kad moterų kovos buvo pakankamai žinomos, jog patektų į imperinės politikos lauką.
Kas svarbiausia?
Moterys gladiatorės buvo realus, bet retas Romos imperijos reiškinys. Stipriausias fizinis liudijimas – Halikarnaso Amazonės ir Achilijos reljefas, o literatūros šaltiniai rodo, kad jų pasirodymai kėlė didelį visuomenės dėmesį.
Taip pat skaitykite: gladiatorių šlovė ir arenų kultūra
Parašykite komentarą