Slaptoji partizanų spaustuvė „ab“ – Lietuvos pasipriešinimo simbolis miško glūdumoje

Sovietų okupacijos metais Lietuva patyrė didžiulius sukrėtimus: priverstinius trėmimus, represijas, laisvės suvaržymus. Tačiau šiuo sunkiu laikotarpiu gimė vienas reikšmingiausių pasipriešinimo judėjimų Europoje – ginkluotas partizaninis karas, trukęs nuo 1944 iki 1953 metų. Vienas iš šio pasipriešinimo simbolių buvo ne tik ginklas, bet ir žodis – informacija, spausdinta pogrindinė spauda. Išskirtinis pavyzdys – slaptoji spaustuvė „ab“, veikusiu slaptame bunkeryje Raseinių rajone.

Kas buvo spaustuvė „ab“?

Spaustuvė „ab“ – tai slaptas leidybos centras, veikusis nuo 1945 iki 1950 metų Kęstučio apygardos partizanų žinioje. Jos pavadinimas kilęs iš pirmųjų dviejų įkūrėjų pavardžių raidžių: Antano Būtėno (A.B.) ir Broniaus Liesio (B.L.). Tiesa, spaustuvės pavadinime figūruoja tik „ab“, nes Liesys pasirinko slapyvardį „Bronius“ arba „Bronius–L“ – todėl raidės neatitiko tikrų pavardžių, kad būtų dar sunkiau sovietams atsekti spaustuvės organizatorius.

Spaustuvė buvo įkurta specialiai tam pritaikytame požeminiame bunkeryje miško glūdumoje, netoli Šiluvos. Šis bunkeris buvo puikiai užmaskuotas, aprūpintas reikalinga technika ir priemonėmis spausdinti įvairiausius leidinius, nuo laikraščių iki atsišaukimų.

Spaustuvės reikšmė partizaniniam judėjimui

Lietuvos partizanai nuo pat kovų pradžios suprato, kad vien šautuvu laisvės neiškovosi. Žmonėms reikėjo vilties, tiesos ir informacijos – visko, ką naikino sovietinė propaganda. Todėl pogrindinė spauda buvo itin svarbi.

Spaustuvė „ab“ spausdino partizaninius leidinius, tokius kaip:

• „Laisvės varpas“
• „Prie rymančio Rūpintojėlio“
• „Tėvynės šauksmas“
• Įvairūs proklamaciniai atsišaukimai, agitaciniai tekstai, memorandumai, žiniasklaidos analizės ir net kultūriniai straipsniai.

Leidiniai buvo platinami visoje Lietuvoje per partizanų ryšininkus ir talkininkus. Žmonės, gavę tokį laikraštį, dažnai perskaitydavo jį garsiai kaimynams ar slapta perduodavo iš rankų į rankas. Tokia informacija teikė vilties, liudijo apie kovą ir neleido žmonėms pamiršti, kad Lietuva tebėra okupuota – bet jos dvasia dar gyva.

Techniniai iššūkiai ir konspiracija

Spaustuvė veikė itin sunkiomis sąlygomis. Trūko elektros, spaudos priemonių, popieriaus, dažų. Viską teko gauti per pogrindį arba gaminti pačių partizanų rankomis.

Be to, svarbiausia buvo konspiracija. Bunkeris, kuriame veikė spaustuvė, buvo įrengtas giliau nei įprasti partizanų slėptuvės. Įėjimas buvo kruopščiai užmaskuotas, aplink viskas atrodė kaip paprastas miško plotas. Spaustuvės veikla vyko tik tam tikromis valandomis, kad nebūtų išduota jokiais garsais ar dūmais.

Šis leidybos centras išsilaikė neaptiktas ilgiau nei 5 metus, o tai – retas pasiekimas tokioje karo zonoje ir nuolat persekiojamame pogrindyje. Tai liudija apie aukštą organizacinį lygį, partizanų drausmę ir pasiryžimą.

Spaustuvės likimas

1950 metais, stiprėjant sovietiniam saugumo tinklui, padaugėjo išdavysčių ir operatyvinių veiksmų prieš partizanų centrus. Nors spaustuvė „ab“ išliko ilgą laiką, ją galų gale teko apleisti. Tačiau jos indėlis jau buvo padarytas – per penkerius metus ji išleido tūkstančius vienetų pogrindinės spaudos, kuri formavo Lietuvos žmonių sąmonę, stiprino jų tautinę tapatybę ir padėjo išlaikyti dvasinį pasipriešinimą.

Paveldas ir įamžinimas

Šiandien spaustuvės „ab“ istorija tapo reikšminga Lietuvos partizanų kovų dalimi. 2004 m. originalaus bunkerio vietoje buvo atkurtas autentiškas statinys, o spaustuvė tapo muziejiniu objektu, kurį galima aplankyti.

Tai – ne tik turistinis taškas, bet ir gyva istorijos pamoka, liudijanti, jog kova už laisvę gali būti ne tik ginkluota, bet ir intelektuali, paremta idėjomis ir žodžio galia.

Spaustuvė „ab“ yra vienas iš išskirtinių lietuviško partizaninio karo pavyzdžių, kai idėjos virto ginklu, o spauda tapo galingu pasipriešinimo įrankiu. Ši unikali istorija rodo, kad net ir beviltiškomis sąlygomis žmonės gali išlaikyti tikėjimą, kurti ir skleisti tiesą. Tai – gyvas pavyzdys, kaip mažas bunkeris miške tapo laikraščio redakcija ir žodžio tvirtove, nešusia laisvės žinią visai tautai.