Kokteilis Bloody Mary: kaip „Kraujo kibiras“ virto populiariu vėlyvųjų pusryčių gėrimu

Jei esi kada nors ragavęs „Bloody Mary“ – pomidorų sulčių ir degtinės pagrindu ruošto kokteilio – tikriausiai žinai, kad tai klasikinis vėlyvųjų pusryčių (angl. brunch) gėrimas. Tačiau ar žinojai, kad jis ne visada vadinosi „Kruvinoji Merė“? Pradžioje jis turėjo kur kas šiurpesnį vardą – „Kraujo kibiras“!

Nors šiandien „Bloody Mary“ yra laikomas vienu ikoniškiausių kokteilių pasaulyje, jo vardas ir receptūra per XX a. smarkiai kito. Kelias nuo eksperimentinio baro gėrimo iki šiuolaikinio klasikinio kokteilio buvo ilgas, o kartu keitėsi ir jo vardas – iš pradžių „Bucket of Blood“, vėliau „Red Snapper“, ir tik galiausiai – „Bloody Mary“.

Kaip viskas prasidėjo: Paryžius ir „Kraujo kibiras“

Kokteilio ištakos siekia 1920–1930 m. Paryžių, kai amerikiečių barmenas Fernandas Petiot dirbo legendiniame bare „Harry’s New York Bar“. Šis baras buvo populiarus tarp tremtyje gyvenančių amerikiečių, tarp jų – rašytojo Ernsto Hemingvėjaus. Būtent čia Fernandas eksperimentavo su pomidorų sultimis, kurios tuo metu buvo naujovė, ir degtine, kurią atveždavo rusų emigrantai po revoliucijos.

Gėrimas atrodė neįprastai – raudonas, tirštas, su aitriu skoniu. Kaip ir galima tikėtis, baro klientai nedelsiant suteikė jam atitinkamą pavadinimą – „Bucket of Blood“ (liet. Kraujo kibiras). Skonis ir išvaizda priminė kraują, o šiek tiek šiurpų humorą turėję amerikiečiai tai įvertino.

Vardas keičiasi: „Red Snapper“

Kai Fernandas Petiot persikėlė į Niujorką ir pradėjo dirbti garsiajame „St. Regis Hotel“ bare, kokteilis buvo pervadintas į „Red Snapper“. Viešbutis nenorėjo, kad meniu figūruotų žodis „kraujas“, kuris jiems atrodė per žiaurus ar vulgarus, todėl pasirinktas neutralesnis ir gurmaniškesnis vardas.

Tuo metu Petiot tobulino receptą, pridėdamas citrinos sulčių, Vorčesterio padažo, juodųjų pipirų, Tabasco ir druskos. Gėrimas tapo pikantiškas, turtingas skonio, o jo žinomumas augo.

Galiausiai – „Bloody Mary“

Kaip tiksliai ir kada gėrimas įgijo vardą „Bloody Mary“, istorikai nesutaria. Yra kelios versijos:

1. Karalienė Marija I Tudor, žinoma kaip „Kruvinoji Merė“, buvo XVI a. Anglijos karalienė, žiauriai persekiojusi protestantus. Jos vardas tapo sinonimu žiaurumui ir kraujo praliejimui.
2. Kai kurie tvirtina, kad gėrimo pavadinimą įkvėpė viena moteris vardu Mary, kuri nuolat lankydavosi bare, arba netgi garsenybė Mary Pickford, holivudo aktorė.
3. Kiti mano, kad tai buvo paprasčiausiai marketinginis sprendimas, siekiant suteikti gėrimui išskirtinį, paslaptingą vardą, kuris gerai skambėtų.

Nepaisant tikslios kilmės, vardas „Bloody Mary“ prigijo, ir nuo XX a. vidurio kokteilis tapo visame pasaulyje žinomu gėrimu.

Šiuolaikinis „Bloody Mary“ – ne tik gėrimas, bet ir kultūra

Šiandien „Bloody Mary“ laikomas daugiau nei tik gėrimu – tai kultinis reiškinys, ypač populiarus vėlyvuose pusryčiuose, nes laikoma, kad jo sudėtis padeda kovoti su pagiriomis. Daugelis restoranų visame pasaulyje siūlo unikalius šio kokteilio variantus: su bekonu, krevetėmis, marinuotomis daržovėmis ar net mini mėsainiais kaip puošmena.

Įdomu tai, kad „Bloody Mary“ išlaikė tą patį pagrindą – pomidorų sultis ir degtinę – tačiau tapo savotiška gastronomine drobe, ant kurios barmenai tapo kūrybiškai.