1386 m. Falaise miestelyje Normandijoje iš tiesų dokumentuota kiaulės egzekucija po to, kai gyvūnas mirtinai sužalojo vaiką. Viduramžių Europoje tokie teisiniai gyvūnų baudimo atvejai egzistavo, tačiau populiari istorijos versija perpildyta detalių, kurių išlikę šaltiniai nepatvirtina. Ypač dažnai kartojama, kad kiaulė buvo aprengta žmogaus drabužiais ir pakarta žemyn galva. Nauja mokslinė analizė rodo, kad originalioje medžiagoje tokių detalių nėra.
Kodėl viduramžiais gyvūnas galėjo atsidurti teisme?
Viduramžių teisinės kultūros principai stipriai skyrėsi nuo dabartinių. Kai kuriuose Europos regionuose gyvūno padaryta žala galėjo būti traktuojama kaip viešos tvarkos pažeidimas, už kurį turėjo būti paskirta oficiali bausmė.
Svarbu nesuplakti skirtingų bylų. Vienur teismai baudė gyvūnus, nužudžiusius žmones, kitur bažnytinės institucijos nagrinėjo kenkėjų – skėrių, pelių ar kitų gyvūnų – daromos žalos klausimus. Šių bylų teisinės formos ir tikslai buvo skirtingi.
Kas atsitiko Falaise 1386 metais?
Falaise byloje kalbama apie kiaulę, užpuolusią mažą vaiką. Gyvūnas buvo nubaustas pakariant. Šį pasakojimą cituoja viduramžių gyvūnų teismų tyrėjai, nagrinėjantys dokumentų ir vėlesnių interpretacijų santykį.
Nors pats įvykis atrodo neįtikėtinas šiuolaikiniam skaitytojui, galvijų ir kiaulių laikymas arti žmonių gyvenamųjų vietų tada buvo įprastas. Todėl ne tik turtinė žala, bet ir mirtini gyvūnų išpuoliai nebuvo neįsivaizduojami.
Ar kiaulę aprengė žmogaus drabužiais?
Toks pasakojimas nėra patikimai įrodytas. 2023 m. žurnale Sophia publikuotame tyrime „Casting Justice Before Swine“ nurodoma, kad šio atvejo pirminėje medžiagoje nėra informacijos, jog kiaulė būtų specialiai aprengta ar pakarta žemyn galva. Tai detalės, kurias vėlesni autoriai dažnai pridėjo interpretuodami ar iliustruodami įvykį.
Ši išlyga nekeičia paties gyvūno egzekucijos fakto, tačiau neleidžia jo paversti spalvingu pasakojimu apie visus tariamus procesinius veiksmus.
Ar viduramžių teisėjai manė, kad kiaulė turi žmogišką kaltę?
Tai sudėtingesnis klausimas nei atrodo. Šiandien atsakomybę už pavojingą naminį gyvūną paprastai priskirtume jo laikytojui. Viduramžių teisės simbolikoje pati gyvūno bausmė galėjo rodyti bendruomenės teisingumo atkūrimą ir demonstratyvų reagavimą į mirtiną žalą.
Tačiau iš vienos bylos negalime spręsti, kad visi teisėjai pažodžiui laikė gyvūnus tokiais pat sąmoningais teisės subjektais kaip žmones.
Ar panašių teismų buvo daugiau?
Taip. Europoje išliko kitų gyvūnų procesų bei bausmių aprašymų, ypač vėlyvaisiais viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais. Prancūzijoje, Šveicarijoje ir kitose vietovėse gyvūnų teisminis baudimas nebuvo vien Falaise išimtis.
Vis dėlto šios bylos nebuvo visos Europos kasdienybė. Dažnai jos išsiskyrė savo neįprastumu ir todėl pateko į teisinius bei moralinius pasakojimus.
Kokias pamokas pateikia ši istorija?
1386 m. Falaise kiaulės egzekucija dokumentuota, bet pasakojimai apie žmogaus drabužius ir pakabinimą žemyn galva neturi vienodai tvirto šaltinių pagrindo. Būtent šis skirtumas tarp bylos fakto ir ją lydinčio folkloro yra svarbiausia priežastis nepasitikėti kiekviena „keisčiausių viduramžių faktų“ detale.
Parašykite komentarą